Rytų aukštaičiai ir jų tarmės

Aukštaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė, kuria šnekama etnografinėje Aukštaitijoje (Vidurio ir Rytų Lietuva), Dzūkijoje (Pietų Lietuva) ir Suvalkijoje (Sūduvoje) (pietvakarinė Lietuva kairiajame Nemuno krante, dar vadinama Užnemune).
Aukštaičių tarmė, ypač jos pietvakarinė ir pietinė dalis, yra gerokai archajiškesnė už žemaičių. Minėtąją dalį archaizuojamai veikė senųjų prūsų ir jotvingių kalbų kaimynystė; dėl šios priežasties archajiškos buvo ir Prūsijos lietuvių tarmės. Juo toliau nuo prūsų kalbos arealo, juo daugiau naujovių aukštaičių tarmėje: šiaurėje naujoves skatino žiemgalių ir sėlių kalbų substratai, pačias šias kalbas buvo paveikę kelis tūkstantmečius trukę kontaktai su finų kalbomis.
Lietuvių bendrinės kalbos pagrindu paimta Suvalkijos krašto šnekta, artima dabar jau išnykusiai Prūsijos lietuvių kalbai.
Rytų aukštaičiai:
• Vilniškiai
• Uteniškiai
• Anykštėnai
• Kupiškėnai
• Panevėžiškiai
• Širvintiškiai
Rytų aukštaičiai
Rytų dvigarsiai (am, an, em, en ir balsiai ą, ę susiaurinti: sutrinkįs runkų „sutrenkęs ranką“)
Rytų aukštaičiai turi daugiausia šnektų.
Vakarinė dalis skirstoma į širvintiškius (Širvintos, pietinė patarmės dalis) ir panevėžiškius (Panevėžys, vakarinė ir šiaurvakarinė patarmės dalis) pagal nekirčiuotų galūnių trumpinimą ar nykimą. Panevėžiškiai dar dalijami į dvi pašnektes: šiaurės panevėžiškius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!