Senieji Lietuvos Paminklai ir Tarmės

Lietuvių kalbos tarmės yra skirstomos iš esmės pagal dvi koncepcijas (klasifikacijas): Antano Baranausko (vėliau išplėtota Zigmo Zinkevičiaus) ir Kazimiero Jauniaus (vėliau išplėtota Antano Salio). Koncepcijos skiriasi gana nedaug, tik pirmoji išsamiau apibūdina rytų aukštaičių tarmes, o kadangi A. Baranauskas buvo aukštaitis (K. Jaunius - žemaitis), todėl teigiama, kad jis šias ypatybes aprašė tiksliau.
Lietuvių kalbos tarmės yra skirstomos iš esmės pagal dvi koncepcijas (klasifikacijas): Antano Baranausko (vėliau išplėtota Zigmo Zinkevičiaus) ir Kazimiero Jauniaus (vėliau išplėtota Antano Salio). Koncepcijos skiriasi gana nedaug, tik pirmoji išsamiau apibūdina rytų aukštaičių tarmes, o kadangi A. Baranauskas buvo aukštaitis (K. Jaunius - žemaitis), todėl teigiama, kad jis šias ypatybes aprašė tiksliau.
Lietuvių tarmės skirstomos smulkiau – į patarmes, šios, savo ruožtu, gali būti dalijamos į dar smulkesnius tarminius vienetus – šnektas ir pašnektes.
Aukštaičių tarme kalbama šalies centrinėje, pietų ir rytų lietuvių kalbos ploto dalyje. Jos pagrindu susiformavo bendrinė lietuvių kalba. Pirmiausia tai pasakytina apie buvusią Rytų Prūsijos pietinės dalies lietuvių tarmę, išaugusią ant prūsų kalbos substrato.
Žemaičių tarmė vartojama vakarinėje Lietuvos dalyje. Jos atsiradimui ypač reikšmingas buvo kuršių vaidmuo: būdingiausios šios tarmės ypatybės koncentruojasi buvusioje kuršių žemėje. Iš lietuvių tarmių ji yra artimesnė latvių kalbai, ypač jos aukštaičių (augšžemiečių) tarmei.
Pirmosios žinios apie lietuvių tarmes.
Apie lietuvių tarmių skirtybes šiek tiek žinių pateikia jau pirmųjų lotyniškųjų lietuvių kalbos gramatikų autoriai. Danielius Kleinas (1653) tarmes skyrė pagal nevienodą senovinių *tj, *dj tarimą, dvigarsių an, en atliepimą, žodžio pradžios balsį e ir pan. Kristupas Sapūnas (1673) pirmasis užsiminė apie dzūkavimą – senovinių *tj, *dj junginių virtimą minkštaisiais priebalsiais c’, dz’ vietoj kitų aukštaičių tariamų č’, dž’. Skiriamieji aukštaičių ir žemaičių tarmių požymiai nurodyti Augusto Šleicherio gramatikoje (1856) – pirmiausia tai nevienodi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!