Aukštaitija

• Rytų aukštaičiu patarmės sąvybės
• Aukštaitijos herbas
• Moterų tautiniai drabužiai
• Vyrų tautiniai drabužiai
• Sodybos
• Gyvenamieji namai
• Apdaila
• Kulinarinis paveldas
• Aukštaičių papročiai ir tradicijos
• Istorinės asmenybės
• Šių dienų asmenybės
• Daina
• Šaltiniai
• Iliustracijų šaltiniai
• Atsisveikiname!
Aukštaitijos istorija
• Pirmą karta regionas paminėtas apie 1294 m.
• 1323 m. rašytiniuose šaltiniuose Aukštaitija suvokiama kaip viena iš dviejų pagrindinių Lietuvos sudedamųjų dalių (šalia Žemaičių).
• 1420 metais Aukštaitijos sąvoka vartojama Vytauto laiške, kur paaiškinta jos reikšmė: tai žemė, kuri yra aukščiau nei Žemaičių.
Aukštaitijos geografija
• Regiono rytai - didysis ežerynas.
• Ledynmečio palikimas – Aukštaičių aukštuma.
• Legendinė Labanoro giria.
• Stelmužės ąžuolas.
• Vakarų aukštaičių plynaukštę kerta vaizdingoji Šventosios upė.
• Nevėžio, Mūšos–Nemunėlio, Žemgalės lygumos.
• Šiauriniame regiono pakraštyje atsidengia dolomito klodai, karstinės įgriuvos Pasvalio–Biržų krašte.
• Vakarų Aukštaitijoje Žaliosios ir Biržų girios
Aukštaitijos ežerynas
Labanoro giria
Šventoji
Aukštaitijos aukštuma
Stelmužės ąžuolas
Mūšos-Nemunėlio lyguma
Dolomito kasykla
Žalioji giria
Karstinės smekduobės
Aukštaičių tarmė
Aukštaičių tarme kalba apie 2,5 mln. žmonių!
Rytų aukštaičių patarmės savybės:
• Kampą > kumpu ranką >
• Su galva > su gálvu su karve > su kár’v’i
• Ledas > lãdas leisti > láis’t’
• Rudas > rūdas kitas >
• Gyviems > givíem, grūdams > grudám
ruñku
kytas
Rytų aukštaičių patarmės savybės:
• Medinis > medinys peilis > peilys
• Andrius > Undrius Antanas >
• meta į balą > mẽta bãlon įlindo į krūmus > įliñdo krumuosna
• broliukas > braliukas
Untanas
Aukštaitijos herbas
Moterų drabužiai
Vyrų drabužiai
Sodybos
Gyvenamąją bei ūkinę erdvę formavo pastatai, išdėstyti apie vieną, du, kartais net tris kiemus, bei želdiniai ir statiniai, vadinami mažąja architektūra.
Ekonominį ūkio pajėgumą rodė sodybos dydis ir pastatų skaičius, o jų išplanavimą lėmė gamtinė aplinka, reljefas, kelių bei kaimo struktūra.
Gatvinio kaimo
Sodybos
Laisvo planavimo vienkiemiai
Reguliaraus (stačiakampio) planavimo
Gyvenamieji namai
Viengalė gryčia
dažniausiai statyta neturtingų mažažemių valstiečių sodyboje.
Ji nedidelių matmenų: 7–11m ilgio ir 4–6m pločio. Pastatas asimetrinio plano, jį sudarė dvi patalpos: gyvenamoji pirkia su moline...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!