11-12 klasių kūrinių santraukos

 Martynas Mažvydas (1510-1563) „Katekizmas“ Srovė, epocha Renesansas - Europos laikotarpis (nuo XIV iki XVII amžiaus), laikomas perėjimu iš viduramžių į Naujųjų laikų istoriją. Renesansas prasidėjo kaip kultūrinis judėjimas Italijoje (Florencijoje) ,, vėlyvaisiais viduramžiais, vėliau išplito po visą Europą. Idealas yra išsilavinęs ir gražus žmogus, siekiama priartinti paprastą žmogų prie mokslo, bažnyčia nebe pagrindinis akcentas, gilinamasi į liaudies dvasines problemas. Taip pat Renesansui būdingas humanizmas- žmogus yra pagrindinė vertybė, vertinama lygybė, teisingumas, žmogiškumas. Biografinis kontekstas Dvasininkas, švietėjas, pastorius, rūpinosi religiniu liaudies švietimu ir gimtąja kalba... Gavęs Prūsijos hercogo Albrechto kvietimą išvyksta gyventi ir studijuoti į Karaliaučių. Įrodydamas savo patriotiškumą ir pasiaukojimą Lietuvai, Karaliaučiuje jis išleidžia pirmąją lietuvišką knygą- „Katekizmą, kur ragina žmones šviestis ir mokytis. Kūrinio žanras(-ai) / Pavadinimas(-ai) „Katekizmas“- tai religinis pradžiamokslis, kurio tikslas buvo perduoti reformatoriškas idėjas ir religines tiesas gimtąja lietuvių kalba. Prakalba yra pirmas spausdintinis tekstas, taip pat pirmas grožinis tekstas, pirmas eilėraštis, pirmas akrostichas. Knygelė 79 puslapių. Ją sudaro: lotyniškas ketureilis „Didžiajai Lietuvos Kunigaikštystei”, lotyniška pratarmė „Bažnyčių Lietuvoje ganytojams ir tarnams malonė ir ramybė”, eiliuota lietuviška pratarmė „Knygelės pačios bylo lietuvininkump ir žemaičiump”, nedidelis elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti”, katekizmas (verstiniai religiniai, socialiniai ir doroviniai pamokymai), giesmynėlis su gaidomis. Veikėjai Pati knygelė kalba, skatina, moko. Jei nesimokysi gyvensi „amžinose tamsybėse“. Ragina pamiršti pagonybę ir skleisti krikščionybę. Duoda pakalbėti lietuviui valstiečiui, kuris sako, kad jam patinka dirbti ir su pagoniška burtininke gaidį valgyt, nei bažnyčioj šaukimo žėko (giesmininko) klausyt. Istorinis kūrinio kontekstas Aktyvus reformacijos judėjimo dalyvis, todėl Lietuvoje buvo persekiojamas už reformatoriškų idėjų skleidimą. Reformacijos idėjoms plisti stipriai padėjo 1539–1542 metais Vilniuje veikusi Abraomo Kulviečio kolegija – aukštesnio tipo mokykla. Kultūrinis kontekstas Just. Marcinkevičius „Mažvydas“ (poetinė drama). „Katekizme“ raginama atsisakyti pagoniškų prietarų ir pažinti tikrąją religiją, kritiškai vertinamas senasis lietuvių tikėjimas ir ugdomas kritiškas požiūris. Užuominos/ Citatos / Mintys „Broliai ir seserys, imkit mane ir skaitykit“, – knyga kreipiasi į skaitytoją, prašo ją skaityti. M.M. davė impulsą lietuvių raštijos atsiradimui ir spaudai. Kūrinio turinys padeda geriau pažinti XVI a. vidurio lietuvių tautos gyvenimo sąlygas bei dvasinius poreikius, parodo kai kuriuos socialinius bei religinius santykius, pasireiškusius reformacijos judėjimo metu. „Katekizmas“ tapo tautiniu simboliu, įrodymu, kad lietuvių rašytinės ir literatūrinės kalbos vystymasis yra galimas, pats autorius tą vystymąsi skatino. „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit Maloniai ir su džiaugsmu tą žodį priimkit, A jūsų ūkiuose šeimyna mokinkit.“ PASTRAIPOS ,,Tiek vertas gyvenimas, kiek mokame pasiimti iš jo grožio ir šviesos, kiek einame per jį su tikėjimu ir meile” Kas skatina žmogų įsipareigoti tautai? (samprotavimas) Mikalojus Daukša (1538-1613) „Postilė“ Srovė, epocha Renesansas „Postilės“ prakalbai būdingos renesansinės idėjos. Plačiai pagrįsdamas ir įrodinėdamas būtinumą vartoti savo gimtąją kalbą, Daukša remiasi gamta, žmogaus prigimtimi, jos dėsniais Biografinis kontekstas Daukšos šeimoje buvo kalbama lietuviškai, jis rūpinosi bajorų ir žemesniųjų sluoksnių švietimu. Lenkiškai (kad suprastų didikai ir dvasininkai) parašyta Pakalba skelbia naują požiūrį į gimtąją kalbą ir smerkia bajorų lenkėjimą. Švietėjas, pažangių humanistinių idealų reiškėjas, stambiausia lietuvių raštijos figūra, uolus katalikas, didžiausias kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių XVIa., taip pat vienas pirmųjų literatūrinės kalbos kūrėjų. Daukša augo ir gyveno reformacijos klestėjimo metais, tačiau visa savo veikla jis gynė ne protestantizmo, bet katalikybės, Katalikų bažnyčios atnaujinimo idealus. Kūrinio žanras(-ai) / Pavadinimas(-ai) „Postilė“-lenkų jėzuitų pamokslų rinkinio vertimas. Svarbiausias tikslas-kovoti su protestantizmu Lietuvoje. Lenkiškai parašyta „Prakalba į malonųjį skaitytoją“- lietuvių kalbos teisių gynimo ir jos puoselėjimo manifestas. Veikėjai (veikiantieji) 1) bendra teritorija- tėvų žemė; 2) istoriškai susiklostę papročiai; 3) gimtoji kalba. („Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos?“). Daukša buvo pirmasis, kuris lietuvių kalbos teisę pagrindė labai paprastai – remdamasis humanistine prigimties teorija. Ji nurodė, jog kalba yra įgimta, suteikta sutvėrėjo ir dėlto yra dieviškosios pasaulio ir visuomenės tvarkos ženklas: „Pati prigimtis visus to moko, ir kiekvienas beveik iš motinos krūtinės įgauna polinkį į savąją kalbą – ją vartoti, išlaikyti ir propaguoti.“ Žmogus, kuris paniekina tokia prigimtinę dievišką sąrangą, anot Daukšos, „keičia prigimtį“ ir griauna pasaulio tvarką. LDK visuomenėje Daukša įžiūrėjo tokį „prigimties keitimo“ ir chaoso pavojų ir raiškiai jį palygino su amžina gyvojo pasaulio tvarka: „Ar ne keista būtų gyvuliams, jei varna panorėtų giedoti kaip lakštingala, o lakštingala krankti kaip varna; arba ožys riaumoti kaip liūtas, o liūtas bliauti kaip ožys?“ Kalbą Daukša paskelbė pilietiškumo, santaikos, meilės ir valstybės išlikimo pamatu, pagrindiniu „tautos kūno“ ženklu. Jis teigė, kad lietuviai, norėdami išlaikyti savo valstybę, lietuvių kalbą turi vartoti kaip pagrindinę valstybės kalbą, ja kurti įstatymus, rašyti knygas, mokytis mokyklose. Daugiakalbystės aplinkoje matydamas grėsmę tautos identitetui, Daukša pirmasis suprato, kad kalba yra itin svarbi tautos ir valstybės išlikimu. Istorinis kūrinio kontekstas Plintant reformacijai, daugumai lietuvių didikų priimant naują mokslą, kunigai neteko jų globos ir priartėjo prie liaudies, kuri kalbėjo lietuviškai. Teko aiškinti tikėjimo tiesas ir parodyti, kuo jos skiriasi nuo reformuotų tikėjimo. Keliaudami kunigai turėjo galimybę pastebėti, ko trūksta tikinčiai liaudžiai. Apie tuos trūkumus rašo ir M. Daukša savo „Postilės” prakalboje. Minėti vertimai buvo priemonė sielovadai, katalikai susirūpino lietuviška religine literatūra, buvo jų matyti pavyzdžiai Vakarų Europoje „Prakalba“-tautinės savimonės dokumentas, nes savo pažiūromis M.D. Buvo artimas tautinės valstybės idėjai, kuri lietuviams tapo aktuali tik 19 a. pabaigoje. Išsižadėjus gimtosios kalbos, nyksta vertybės: santaika, gyvybė, gerovė, garbė, vienybė. Puoselėti savo kalbą- tai versti knygas į gimtąją kalbą. Kultūrinis kontekstas Reformacijos ir kontreformacijos kovos Lietuvoje (XVIa.). Po Liublino unijos įsigali lenkų kalba, o Europoje jau domimasi gimtosiomis kalbomis ir vaduojamasi iš lotynų kalbos. Užuominos/ Citatos / Mintys „Panaikink kalbą – panaikinsi saulę nuo dangaus, suardysi pasaulio tvarką, atimsi gyvenimą ir garbę“. Pats Dievas ir gamta liepia sergėti pasaulio tvarką, kurios vaisingu dalininku tampama saugant savąjį tapatumą, rūpinantis gimtąja kalba. „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą,[...]Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją- sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją- užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.” Jonas Radvanas (gimė apie XVI a. vidurį – mirė po 1592 m) „Radviliada“ Srovė, epocha Renesansas Biografinis kontekstas Tai evangelikas reformatas, už daug ką dėkingas savo globėjui Mikalojui Radvilai Rudajam (Trakų vaivadai bei LDK didž. etmonui). Kėlė LDK savarankiškumo idėją. Kūrinio žanras(-ai) / Pavadinimas(-ai) „Radviliada“- pirmas lietuvių literatūrinis herojinis epas, parašytas lotyniškai. Ši poema yra vienas ryškiausių XVI a. kūrinių Lietuvos literatūroje. Joje aprašytos Lietuvos pergalės Livonijos kare, tuometės Lietuvos aukštuomenės puoselėta valstybinė ideologija, jog auklėtinis turi pažinti krašto teisę, istoriją, karo meną, turi būti lavinamas ir grūdinamas fiziškai, mokymo tikslas turi būti tėvynės garbė. Veikėjai Radvila, žymus XVIa. žmogus, puikus karvedys. Jis pergalingai užbaigė Šis karas aprašomas labai plačiai, norint pabrėžti, koks narsus buvo Radvila. Jis su savo kariuomene nukovė daug gausesnę ir galingesnę Maskvos kunigaikštystės kariuomenę. Prie pergalės prisidėjo Radvilos, kaip karvedžio, patirtis bei charakteris. „ Šitam skyde Lietuvos praeitis ir garbingos senolių/ pergalės mena laikus, kai į Platelių krantą smėlėtą/ sykį Libono laivai atkeliavo per Baltijos jūrą,/ laiminant Dievui žemes, ligi tol nežinotas, priplaukę;“ Kūrinyje pasakojama, kad visi kariai labai gerbė savo vadą ir juo pasitikėjo. Taip pat minima, kad karvedys puoselėjo tam metui būdingas humanistines idėjas. Radvila nemėgo karo, tačiau buvo labai patriotiškas, be galo mylėjo savo tėvynę ir tautiečius. Jis labai vertino žmogaus gyvybę, ji jam buvo pagrindinė vertybė. Istorinis kūrinio kontekstas Mikalojus Radvila Rudasis ir Mikalojaus Kristupas Radvila Našlaitėlis priklauso Renesanso epochai. Livonijos karą, trukęs 25 metus. Kultūrinis kontekstas Epų pavyzdžiai: sen. graikų – Iliada, Odisėja (Homeras), indų Mahabharata, prancūzų Rolando giesmė, vokiečių Nybelungų giesmė. Bruožai – didelė apimtis, dažniausiai eiliuotas pasakojimas, išskirtinių gabumų herojus, atliekantis legendinius žygius (interpretuojama kaip kanonas). KONTEKSTAS Viljamas Šekspyras (angl. William Shakespeare; pakrikštytas 1564 m. balandžio 26 d. Stratforde prie Eivono – m. 1616 m. balandžio 23 d. ten pat) – anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas. Šekspyras laikomas vienu svarbiausių anglų ir Vakarų Europos rašytojų. „Hamletas“ – skaidrės Iš Renesanso epochos Literat. „Renesanso žmogaus paveikslas literatūroje“ Literat. „Lietuvos pristatymas pasauliui Renesanso epochos Lietuvos literatūroje“ Samprot. „Kokios Renesanso idėjos ir dabar svarbios žmogui ir tautai?“ Samprot. „Kuo skiriasi Renesanso ir šių laikų žmogaus pasaulėžiūra, vertybių sistema, idealai?“ Apšvieta (XVIII a.) K. Donelaitis Epinė didaktinė poema „Metai“ – pirmasis pasaulietinis grožinis lietuvių literatūros kūrinys Kontekstai Istorinis kultūrinis kontekstas • Istorinės aplinkybės suformavo dvi lietuvių raštijos tradicijas – protestantiškąją ir krikščioniškąją. • XVIII a. lietuvių raštija Prūsijoje išgyveną pakilimą, o Didžiojoje Lietuvoje menko, buvo veikiama lenkų kultūros. • Parašyta hegzametru. • Persipina įvairių epochų (baroko - gyvenimo trapumo, motyvas, žoleles šienaujančios giltinės vaizdinys, hiperbolizuoti vaizdai), klasicizmo – metų ciklu grįsta kompozicija, veiksmo vietos, personažų pastovumas, didaktiniai tikslai), (Apšvietos – visi žmonės iš prigimties lygūs, dirbdami įgyja patirties ir išminties, reikia šviesti, mokyti būrus). • Biografinis kontekstas • Gyveno ir kūrė XVIIIa. Rytų Prūsijoje, vadinamoje Mažąja Lietuva. • Po maro epidemijos kaimuose įsikūrė kolonistai, kuriuos rėmė valdžia, todėl reikėjo priešintis kitataučių įtakai, kovoti už išlikimą – buvo raginama ginti lietuvių kalbos teises, papročius, liaudies kūrybą. • Kristijonas Donelaitis buvo pastorius, todėl būrus mokė kaip reikia gyventi. • K. Donelaitis yra nacionalinės grožinės literatūros pradininkas. • XVIIIa. sukūrė epinę didaktinę poemą „Metai“. • Pamoksluose skaitydavo „Metų“ ištraukas. Poemos „Metai“ tematika • Poemoje vaizduoja XVIII a. Mažosios Lietuvos būrų buitį ir pasaulėžiūrą, kaip gyvena Vyžlaukio valsčiaus lietuviai baudžiauninkai: aprašo jų darbus ir papročius skirtingais metų laikais, kalba apie santykius su ponais ir kitataučiais. Pagrindinė mintis • Būras privalo būti darbštus, tikintis. • Žmogus yra labai artimas gamtai. (Gyvenimo ratas yra susietas su metų laikais) Pagrindinė idėja • „Viežlybumu“ reikia priešintis baudžiavos blogybėms. Temos • Tautiškumas • Darbas • Tikėjimas • Būrų gyvenimas • Gamtos ir žmogaus ryšys Veikėjai • Pričkus – kaimo seniūnas (šaltyšius), tarpininkas tarp pono ir būro, „viežlybasis“ būras. Moko būrus kaip reikia gyventi. • Krizas – sumanus, darbštus, nagingas, taupus ir dėl to sugebėjęs prasigyventi būras. Kaimynai jį gerbia, į dukters vestuves renkasi kaip į didelę šventę. • Selmas – „viežlybasis“ būras mėgstantis dievobaimingai pamokyti kitus. • Slunkius ir Pelėda – „nenaudėliai“, tinginiai, apsileidėliai. • Dočys – nevykęs „nenaudėlis“ būras. Pasižymi konfliktiškumu. • Plaučiūnas – nerūpestingas, vis nespėjantis atlikti darbų. Problemos • Tinginystė. • Nelygybė: ponai išnaudoja būrus. • Nutautėjimas. Tematika Gamta – nuolat atsinaujinantis , gyvybingas pasaulis, kuriame aiškiai jaučiama šviesos ir tamsos, gyvenimo ir mirties kaita. Pavasarį priskelia visa, „kas rudens bjaurybėj numirė verkdams“. Gyvybės paskata – džiaugtis („linksmytis visi susirinko“, „visi visur sumišai šokinėdami džiaugėsׅ“) ir garbinti tobulą Dievo kūriniją. Jo buvimą labiausiai šlovina paukščiai. Metų ratą įsuka ir gyvybę pabudina saulė („Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą“)... Žiemą įsivyrauja tamsa, chaosas, mirtis (girias „jau giltinė suka“). Šis gamtos ritmas amžinas, todėl žemdirbiui liudija dieviškąją būtį. Tobulai sutvarkyta, darni gamta yra gyvenimo mokytoja. Paklusdamas dieviškajai tvarkai, žmogus turi daug dirbti, paprastai, saikingai gyventi. Poemoje esama pasakėčias primenančių alegorinių gamtos vaizdų, skirtų pamokyti (gandrų ir lakštingalos epizodai). Tai didaktinis (mokomasis) elementas. Žmogus – visos kūrinijos dalis, todėl jis negali pažeisti tvarkos, negali išsiskirti iš bendruomenės (darbas, kuklumas, žemdirbystės išmanymas). Jokio darbo nedirbantys ponai yra amoraliausi: naudojasi svetimu triūsu, nuolat persiryja, persigeria – gyvena nesaikingai, neprotingai, priešingai gamtos tvarkai. Ponai nutolsta nuo Dievo, griauna jo nustatytą tvarką, todėl nusipelno pasmerkimo, o paprastai gyvenantys, daug vargstantys būrai Donelaičio poemoje stovi arčiausiai dieviškojo idealo. Darbas lemia žmogaus vertę. Donelaitis žino, kad būrai velka sunkią baudžiavos naštą („būrą baudžiava baudžia“), kad žmogui skirta daug vargo, bet tokia Aukščiausiojo valia: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!