M. Mažvydas
„Martynas Mažvydas – lietuviškos tapatybės simbolis.“
-Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Dainora Pociūte-Abukevičiene.
1510–1563)– lietuviškosios raštijos pradininkas, pirmosios lietuviškos knygos autorius. XVI a. Europoje pradėjus plisti reformacijos judėjimui, siekusiam reformuoti katalikybę, susidarė sąlygos rašytinei lietuvių kalbai atsirasti. Vienas
iš protestantizmo pradininku Martynas Liuteris reikalavo tikėjimą skleisti tautinėmis kalbomis. To meto katalikiškoje Lietuvoje kalbinė situacija rašytinei gimtajai kalbai nebuvo
palanki: išsilavinusių žmonių rašto kalba buvo lotynų, šnekamoji - lenkų, todėl šviesuoliai, užsibrėžė parašyti pirmąsias lietuviškas knygas
Knyga
Katekizmas
(Prakalba)
Karaliaučiuje Mažvydas parengė pirmas šešias knygas lietuvių kalba. Pirmoji knyga - „Katekizmas"
- pasirodė 1547 m., taigi tuos
metus galime laikyti lietuvių tautinės kultūros pradžia.
Mažvydas pasižymi renesanso protestantui būdingais bruožais. Savo literatūrinę veiklą jis vykdė kaip pašaukimą, gerai suvokdamas, kokio masto naujovė lietuvių visuomenėje yra knyga ir kokia gali būti jos reikšmė lietuvių krikščioniškajam identitetui. Tik skaitant Dievo žodį tampama tikru krikščionimi, galinčiu suvokti, kas yra Kristaus mokymas ir Dievo duotas išganymo pažadas. Mažvydas šioje prakalboje įtvirtino paprastą ir aiškią mintį: skaitymas yra tiesiogiai susijęs su išganymo galimybe ir šviesa.
Lietuvių kalba/ tautos kultūrinė branda
Rašytinio žodžio atsiradimas rodo tautos kultūrinę brandą, todėl pirmoji lietuviška knyga simboliškai reiškia tautinės kultūros pradžią.
Tikėjimas/ mokslas
Šventasis raštas turi būti prieinamas visiems. ,,Katekizmo“ pratarmėje tikėjimas pavadinamas mokslu, nes tai keičia , brandina žmogaus asmenybę. Religinės tiesos įvardijamos kaip mokslas, pažinimas, kultūra: ,,Kursai nenorėtų to mokslo žinoti ir mokėti, / Tasai amžinosu tamsybėsu tur būti.“
M. Daukša
Dovanodama mums prasmingo buvimo kartu pilnatvę, jungdama asmenį su bendruomene kalba mums primena nesenstančią tiesą, kurią dar savo „Postilės“ prakalboje įtvirtino Mikalojus Daukša: „Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.“
dr. Marijaus Šidlausko kalba, pasakyta gegužės 7-ąją Signatarų namuose, Vilniuje, vykusiuose Spaudos pusryčiuose.
Mikalojus Daukša (apie 1532–1613) – bene žymiausias renesanso epochos lietuvių rašytojas, lietuviškos katalikiškos literatūros pradininkas, pirmųjų LDK lietuviškų knygų autorius. Kitų apibūdinamas kaip renesanso žmogus, nes mokėjo lotynų, graikų, hebrajų kalbas, nes tik jų mokėjimas leido gilintis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!