11-12 klasių autoriai

3 KLASĖS KURSO KARTOJIMAS Autorius Literatūrologo citata apie autorių Kontekstai (biografijos, asmenybės, istoriniai) Kūrinys Kūrinio kontekstai (epochos, srovės, parašymo aplinkybės ir kt.) Galimos temos (raktiniai žodžiai) Kontekstai susiję su tema M. Mažvydas „Martynas Mažvydas – lietuviškos tapatybės simbolis.“ -Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Dainora Pociūte-Abukevičiene. 1510–1563)– lietuviškosios raštijos pradininkas, pirmosios lietuviškos knygos autorius. XVI a. Europoje pradėjus plisti reformacijos judėjimui, siekusiam reformuoti katalikybę, susidarė sąlygos rašytinei lietuvių kalbai atsirasti. Vienas iš protestantizmo pradininku Martynas Liuteris reikalavo tikėjimą skleisti tautinėmis kalbomis. To meto katalikiškoje Lietuvoje kalbinė situacija rašytinei gimtajai kalbai nebuvo palanki: išsilavinusių žmonių rašto kalba buvo lotynų, šnekamoji - lenkų, todėl šviesuoliai, užsibrėžė parašyti pirmąsias lietuviškas knygas Knyga Katekizmas (Prakalba) Karaliaučiuje Mažvydas parengė pirmas šešias knygas lietuvių kalba. Pirmoji knyga - „Katekizmas" - pasirodė 1547 m., taigi tuos metus galime laikyti lietuvių tautinės kultūros pradžia. Mažvydas pasižymi renesanso protestantui būdingais bruožais. Savo literatūrinę veiklą jis vykdė kaip pašaukimą, gerai suvokdamas, kokio masto naujovė lietuvių visuomenėje yra knyga ir kokia gali būti jos reikšmė lietuvių krikščioniškajam identitetui. Tik skaitant Dievo žodį tampama tikru krikščionimi, galinčiu suvokti, kas yra Kristaus mokymas ir Dievo duotas išganymo pažadas. Mažvydas šioje prakalboje įtvirtino paprastą ir aiškią mintį: skaitymas yra tiesiogiai susijęs su išganymo galimybe ir šviesa. Lietuvių kalba/ tautos kultūrinė branda Rašytinio žodžio atsiradimas rodo tautos kultūrinę brandą, todėl pirmoji lietuviška knyga simboliškai reiškia tautinės kultūros pradžią. Tikėjimas/ mokslas Šventasis raštas turi būti prieinamas visiems. ,,Katekizmo“ pratarmėje tikėjimas pavadinamas mokslu, nes tai keičia , brandina žmogaus asmenybę. Religinės tiesos įvardijamos kaip mokslas, pažinimas, kultūra: ,,Kursai nenorėtų to mokslo žinoti ir mokėti, / Tasai amžinosu tamsybėsu tur būti.“ M. Daukša Dovanodama mums prasmingo buvimo kartu pilnatvę, jungdama asmenį su bendruomene kalba mums primena nesenstančią tiesą, kurią dar savo „Postilės“ prakalboje įtvirtino Mikalojus Daukša: „Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.“ dr. Marijaus Šidlausko kalba, pasakyta gegužės 7-ąją Signatarų namuose, Vilniuje, vykusiuose Spaudos pusryčiuose. Mikalojus Daukša (apie 1532–1613) – bene žymiausias renesanso epochos lietuvių rašytojas, lietuviškos katalikiškos literatūros pradininkas, pirmųjų LDK lietuviškų knygų autorius. Kitų apibūdinamas kaip renesanso žmogus, nes mokėjo lotynų, graikų, hebrajų kalbas, nes tik jų mokėjimas leido gilintis į autentiškus antikos ir Biblijos tekstus, juos publikuoti, versti, imituoti. Daukša augo ir gyveno Reformacijos klestėjimo metais, tačiau visa savo veikla jis gynė katalikybės, Katalikų bažnyčios atnaujinimo idealus. Po Liublino unijos (1569) Lietuvoje pradėjo įsigalėti lenkų kalba. Unija sujungė Lietuvos didžiąją kunigaikštystę ir Lenkijos karalystę į Abiejų Tautų Respubliką. Daukša suprato kylančią grėsmę gimtajai kalbai, todėl rūpinosi bajorų ir žemesniųjų sluoksnių švietimu. Pamokslų rinkinys Postilė (Prakalba) vertimas į lietuvių kalbą, išleistas Vilniuje 1599 metais. Šis vertimas – svarbiausias senosios lietuvių raštijos paminklas, o „Prakalba į malonųjį Skaitytoją“ iki šiol laikoma nepralenkto grožio himnas lietuvių kalbai, gimtosios kalbos meilės pradžiamokslis kiekvienai lietuvių kartai. Versdamas J. Vujeko „Postilę“, M. Daukša iškyla kaip literatas: vertime gausu naujadarų, gyvos kalbos žodžių. „Postilės“ pradžioje įdėta dedikacija vyskupui Merkeliui Giedraičiui ir dvi prakalbos: lotyniškoji ir lenkiškoji. Ypač vertinga lenkiškoji – „Prakalba į malonųjį skaitytoją“, – raginanti lietuvius puoselėti gimtąją kalbą, didžiuotis savo tautybe. Lenkų kalba Daukša kreipėsi į savo tautiečius, ypač dvasininkus, kurie dar nebuvo susidūrę su rašytinės lietuvių kalbos tradicija ir savo kasdieniame gyvenime vartojo kitas kalbas. „Prakalba į malonųjį skaitytoją“ tapo išskirtinės istorinės reikšmės lietuvių tekstu. Jame pirmą kartą LDK literatūros istorijoje iškeliamas renesansinis požiūris į tautą ir jos sampratą. Tauta – tai bendruomenė, kurią vienija teritorija, papročiai ir svarbiausia ta pati kalba. Lietuvoje, kurioje per XVI a. jau buvo įsigalėjusios trys pagrindinės – rusėnų, lotynų ir lenkų – rašytinės kalbos tradicijos, buvo nelengva pagrįsti lietuvių kalbos vartojimo būtinybę. Renesanso laikotarpiu Daukša buvo pirmasis, kuris lietuvių kalbos teisę pagrindė labai paprastai – remdamasis humanistine prigimties teorija. Ji nurodė, jog kalba yra įgimta, suteikta sutvėrėjo ir dėl to yra dieviškosios pasaulio ir visuomenės tvarkos ženklas: „Pati prigimtis visus to moko, ir kiekvienas beveik iš motinos krūtinės įgauna polinkį į savąją kalbą – ją vartoti, išlaikyti ir propaguoti“. Kalba Kalba, visų pirma, yra mūsų tapatybės dalis - ir kaip asmens, individo, ir kaip tam tikros bendruomenės atstovo, - būtent per kalbą, jos pagrindu kuriamą kultūrą ir patys susivokiame, ir tampame bendruomenės dalimi. Šiuolaikiniame pasaulyje žmogus be kalbos yra tiesiog bejėgis. Žmogaus prigimties samprata Žmogaus prigimtis dvilypė; joje sąveikauja gėrio ir blogio pradai. Antropologai nuo seno gėrio pradą sieja su dvasios pasaulio raiška, blogio- su kūno. Žinoma, tai nėra radikali skirtis. Prigimties sklaida susijusi su asmens savitvarda: išlaikydamas abiejų pradų pusiausvyrą žmogus gyvena harmoningą gyvenimą. Slopindamas kurią nors vieną prigimties dalį žmogus rizikuoja, kad jį vieną dieną išsivers destruktyvia jėga. Tautos identitetas, Tautų ir kalbų ryšys Tautos pagrindas- tėvų žemė, papročiai, kalba. Jeigu tauta nepuoselėja savo žemės, papročių ir nesirūpina kalba – ji niekinga. M. Daukša lenkų gebėjimą prižiūrėti savo kalbą laiko pavyzdžiu (lietuviai dar tebesilaiko pagoniškų papročių tradicijų, pagal krikščionius- skęsta nuodėmėse ), būtent todėl Daukša išverčia ,,Postilę“. J. Radvanas „Jo kūriniai rodo ne tik puikų europinį išsilavinimą, bet ir tai, kad jis mokėjo dar mažiausiai vieną kalbą – senovės graikų.“,-Jūratė Mičiulienė Manoma, kad gimė Vilniuje, buvo etninis lietuvis, nes pirmą spausdintą eilėraštį pasirašė „Vilnietis" (Vilnietis Jonas Radvanovijus). Tai galėjo nulemti jo, kaip ir Mikalojaus Radvilos Rudojo, siekį matyti LDK savarankiška valstybe. Tikriausiai nebuvo kilmingas, nes dažniau kalbėjo ne apie bajorišką kilmę, o apie patriotizmą, ištikimybę, narsumą: ,,Aš dorai (nekilmingas) tarnavau, kad pelnyčiau kunigaikščiui (kilmingam) šlovę. Buvo protestantas, aktyviai dalyvavo Vilnius protestantu bendruomenės, kurios svarbiausia figūra buvo Mikalojus Radvila Rudasis, veikloje. Po savo globėjo mirties (1584), paskatintas bendražygių, iamžino jo atminimą – aprašė Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimą ir darbus, sukūrė didelės apimties herojinę poemą „Radviliada" (1592). Poema Radviliada - R. Radvanas susirūpino išsaugoti Lietuvos valstybingumą. Po Liublino Unijos iš Lietuvos buvo atimtos didelės teritorijos ir iš dalies apribotas suverenitetas: LDK valdovu tapo Lenkijos karalius, renkamas bendras seimas, kuriame LDK priklausė tik trečdalis vietų. - R. Radvanui svarbu išsaugoti tautinės valstybės pagrindus. Reikia tautiečiams priminti lietuvių kilmės iš romėnų legendą, susiejusią mūsų tautos ir Europos istoriją, parodyti, kad nuo Lietuvos atsiradimo pradžios šios šalies drąsūs ir išmintingi valdovai savo veikla ir pasiaukojimu kūrė didingą valstybę. - R. Radvanas tikėjo, kad pirmiausiai šalies kilmingieji turėjo prisiimti atsakomybę už Lietuvos valstybingumo išsaugojimą. Jie turi pratęsti praeities valdovų darbus – savo aktyvia veikla paliudyti, kad valstybė dar savarankiška. - Poemos siužetas susijęs su XVI a. LDK politinėmis realijomis ir Livonijos karo istorija, o pagrindinis veikėjas Mikalojus Radvila Rudasis yra istorinė asmenybė. Didinga Lietuvos istorija Vytauto skydas „Radviliadoje“išaukštinamas valstybingumas, Lietuva vaizduojama didelė, stipri ir turtinga valstybė, kaimynams kelianti pagarbią baimę, šlovinamos LDK karių pergalės, pasiekimai. Aukštinama gamta Aprašytos garsiosios Lietuvos girios vaizduoja šalies didybę, galybę, išskirtinumą ir grožį nors to meto Vakarų europiečiams tai buvo tik akivaizdus šalies ekonominio bei kultūrinio atsilikimo požymis. Tėvynės gynėjo paveikslas Keturias poemos dalis nuosekliai sieja Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimas, vaizduojamas nuo gimimo iki mirties. Poemoje yra aprašomas jo gyvenimas, kilmė, , nuopelnai, šlovinami jo darbai bei asmenybė. Dorybė Mosajas V. Šekspyras „Lengvabūdis, ieškantis nuotykių ir bijantis įsipareigoti.“ Taip V. Šekspyras yra apibūdinamas G. Šimukauskaitės Užaugęs neraštingoje ir neprivilegijuotoje šeimoje, Šekspyras „sukūrė save iš nieko“. Šekspyras buvo priverstas gyvenimo palikti gimtąjį miestelį ir ieškoti geresnio darbo. Iš pradžių vertėsi kuo tik galėjo: patarnavo svečiams, kurie atvykdavo į teatrą, dirbo spaustuvėj, buvo režisieriaus padėjėjas. Tačiau, visi jo keliai vedė į vieną vienintelę vietą – teatrą. Ten Šekspyras atrado savo pašaukimą ir iškilo kaip žymus dramaturgas, nustumdamas ankstesnius kūrėjus šalin, pasiekdamas pasaulinę šlovę. Per dvidešimt ketverius metus ir dirbdamas teatre, dažnai vaidindamas spektakliuose Šekspyras sukūrė 37 dramas, 154 sonetus ir kelias dideles poemas. Savo kūryboje kelia savo ir vėlesniems laikams svarbias valdovo ir tautos, individo laisvės ir atsakomybės, valdžios ir dorovės problemas. Drama Hamletas Šekspyras pasaulio kultūros istorijoje plačiausiai žinomas, kaip tragedijų autorius. Viena žymiausių jo parašytų pjesių, tragedijų yra „Hamletas“. Pjesė yra paremta lotynų kalba parašyta Sakso Gramatiko norvegų legenda – „Amletas“. Tragedija „Hamletas“ susideda iš penkių veiksmų, kurių pagrindinis veikėjas yra mirusio karaliaus sūnus ir dabartinio karaliaus Klaudijaus sūnėnas, princas Hamletas. Sužinojęs, kad jo tėvas mirė nuo Klaudijaus kėslų, Hamletas nusprendžia atkeršyti. Kūrinio eigoje susiduria su egzistencinėmis problemomis, išdavystėmis, melais. Garsusis monologas "Būti ar nebūti?" įkūnija dvasines princo abejones, priimant sunkų moralinį pasirinkimą tarp gyvenimo ir mirties. Tiesos siekimas Hamletas priešiškai žiūri į karaliaus dvare klestinčias niekšybes, klastą, veidmainystę, žiaurumą, pasaulį mato kaip apleistą sodą. Siekia sužinoti tiesą, aplinkiniams ir visai šaliai įrodyti ją. Laisvė/orumas Visuose Renesanso menuose žmogus pirmą kartą atsiskleidė kaip asmenybė, naujos kūrybinės galios ir humanizmo dvasia formavo laisvą ir orų pilietį. Renesanso filosofai plačiai rašė apie žmogaus laisvę ir orumą. Viljamo Šekspyro penkių veiksmų tragedijoje ,,Hamletas‘‘, Protagonistas Hamletas gina savo laisvę ir orumą. Jis nebijo pastovėti prieš karalių, nepaklusti, prieštarauti. Žmogiškasis orumas verčia jį prisiminti atsakomybę ir skatina veikti t. y. jis sujaukia įprastą gyvenimo ritmą, sukelia įtampą ir skausmą. Jis sugalvoja keršto planą veidmainiui karaliui, kad apginti tėvo ir savo paties orumą, įrodyti tiesą. Meilė Hamleto ir Ofelijos santykiai. Hamleto meilė tėvui. Blogio ir gėrio kova Asmeninis Hamleto kerštas perauga į kovą už savo valstybę Daniją – princas ryžtasi kovoti su blogiu, bet kuo didesnis blogis, tuo daugiau jėgų reikia jam nugalėti Herojaus paveikslas Hamletas kelia kilnų tikslą – išvaduoti Daniją nuo nusikaltėlio Klaudijaus. Tačiau bandydamas įgyvendinti savo tikslą jis padaro daug klaidų. Hamletas žino, kad reikia prieš šį baisų pasaulį kovoti, pataisyti „išgverusią gadynę“, todėl jam neužtenka paprasto kraujo keršto. Bet kaip tai padaryti, jis neišmano ir jaučia savo padėties tragiškumą. Hamletas yra vienišas, bejėgis niekšybių akivaizdoje. K. Donelaitis Anot Dariaus Kuolio: „Poetas metė iššūkį ne tik vokiečių valdininkams

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!