Kaip charakteris lemia žmogaus likimą?

Visų pirma, žmogaus charakteris tampa jo pranašumu arba silpnybe. Asmuo, turintis tvirtą charakterį, gali pasiekti užsibrėžtą tikslą ir atvirkščiai, o silpno charakterio žmogus bus lyg vėjo blaškomas. Pavyzdžiui, aplink mus daug pažeidžiamų bei silpno charakterio žmonių, kurie nesugeba savarankiškai priimti svarbių gyvenimo sprendimų, lemiančių žmogaus likimą. Šia tema kalbama ir literatūroje. Tokį žmogų savo romane ,,Altorių šešėly" aprašė ir poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros kritikas, istorikas bei teoretikas Vincas Mykolaitis – Putinas, kuris baigdamas kunigų seminariją suabejojo dėl kunigo pašaukimo, bet vis dėlto 1915 m. buvo įšventintas kunigu. Kunigo darbo nedirbo ir 1915–1917 m. toliau studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. Romano protagonistas Liudas Vasaris mokosi kunigų seminarijoje, kartu ieškodamas savojo pašaukimo: svarsto, ar lemta būti poetu, ar kunigu? Jo tolimesniam keliui didelę įtaką padarė tėvai bei to meto požiūris į tai, kad turėti sūnų, kuris yra kunigas - garbė šeimai. Talentingai parašytas romanas siejosi su paties rašytojo asmenine drama. Tačiau romanas nėra V. Mykolaičio-Putino autobiografija. Autorius savo autobiografijoje apie romano pagrindinį veikėją Vasarį rašo taip: "Aš nesiginu, kad tarp Vasario ir manęs yra nemaža dvasinio panašumo - panašių minčių, išgyvenimų, svyravimų, viena kita buitinė paralelė, bet tai ir viskas… Vasario gyvenimas tik viena kita aplinkybe sutampa su manuoju." Romane „Altorių Šešėly“ realistiškai vaizduojamas kūrybinės asmenybės emocinis brendimas, sprendžiamos svarbios dvasinio ir emocinio gyvenimo problemos. Kūrinio centre - poeto kunigo Vasario asmuo. Vasaris yra švelnios sielos, poetinių polinkių svajotojas, idealistas, nepakenčiantis veidmainiavimo. Liudas negali pažinti tikro gyvenimo. Jis, aplinkybių priverstas, mokėsi kunigų seminarijoje, jam buvo numatytas dvasininko likimas. Laikui bėgant veikėjas suprato, kad kunigystė jo netraukia, tačiau dėl aplinkinių nuomonės ir savo silpnybės nedrįso jos atsisakyti, kankinosi. Pagrindinis romano veikėjas nesiskundė dėl tokios savo padėties ir tik tyliai kentė bei svajojo apie ateitį be kunigystės. Liudas Vasaris per įvairius svarstymus ir laisvės troškimą priėjo prie išvados, kad vidaus kovos ir kančios yra neišvengiami...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!