Aukso standarto istorijos apžvalga

Akademija, 2006
1. Aukso standartas
Aukso standartas - (gold bullion standart) - auksu padengtų pinigų sistema, kurioje pinigai gali būti pakeisti auksu; šalių susitarimas, leidžiantis nustatyti valiutų kursą, laikantis aukso ekvivalento. Ši sistema susiformavo plečiantis tarptautinei prekybai ir vyravo nuo 1879 m. iki 1934 m., išskyrus Pirmojo pasaulinio karo metais.
XIX amžius yra vadinamas aukso standarto era, nors detalesnė analizė rodo, kad daugelyje šalių šis terminas labiau dera 1880 – 1913 m. laikotarpiu. Valstybės naudojo aukso standartą, kai šalies įstatymai reikalavo, kad pagrindiniai bankai ir finansų įstaigos apmokėtų ar išpirktų savo išleistus piniginius įsipareigojimus tvirta kaina, nustatytu pinigų vieneto paritetu – atitinkamu aukso kiekiu. 1879 m. sausio mėn. pradžioje Jungtinės valstijos vėl grįžo prie aukso standarto, kurio 1863 m. buvo atsisakiusios. JAV komerciniai bankai vėl buvo įpareigoti konvertuoti savo piniginius įsipareigojimus į auksą. XIX a. antrosios pusės pagrindinių šalių piniginių vienetų ir aukso paritetai parodyti 1 lentelėje (kartu pateikiama pagrindinių valiutų kaina JAV doleriais).
1 lentelė
Pagrindinių valiutų paritetai pagal aukso standartą
Valstybė
Vienetas
Svorisa
Prabab
Vienos aukso uncijos vertė
Paritetas JAV doleriais
JAV (1879)c
1 doleris
1,672
0,900
20,67 JAV dol
_
Didžioji Britanija
1 svaras sterlingų
7,988
0,917
10,5
Br. sv. 4,865
Prancūzija (1878)
1 frankas
0,322
0,900
Per.fr. 0,193
Vokietija (1871)
1 markė
0,398
0,900
Vok. m. 0,238
Italija (1878)
1 lira
0,322
0,900
It. L. 0,193
Nyderlandai (1875)
1 guldenas
0,672
0,900
Ol. G. 0,402
a Standartinės monetos svoris gramais
b Standartinės monetos praba = grynojo aukso dalis
c Datos skliausteliuose parodo, kada paskutinį kartą nacionalinė valiuta buvo susieta su auksu.
1816 m. Parlamento nutarimu Anglijos bankui buvo pavesta pirkti auksą po 3 svarus, 17 šilingų ir 9 pensus už unciją ir parduoti po 3 svarus, 17 šilingų ir 10,5 penso už unciją; aukso praba, arba grynumas, buvo 0,91666. kai kurios šalys savo valiutą susiedavo ne tik su auksu, bet ir sidabru, vadinasi, jos rėmėsi bimetaliu standartu: pinigų įstaigos privalėjo, esant paklausai, pirkti ir parduoti tiek auksą, tiek sidabrą pagal atitinkamą įvairių pinigų vienetų paritetą.
Pagrindinis valstybių įsipareigojimų susieti savo valiutą su auksu rezultatas buvo susieto pinigų kurso sistema, kuri labai skyrėsi nuo svyruojančios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!