Migracija Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES)

Europą ankstyvosios moderniosios migracijos periodu veikė pasaulinės darbo išteklių migracijos tendencijos – nekvalifikuoti europiečiai daugiausia kėlėsi į Šiaurės ir Pietų Amerikas ar buvo gabenami atlikti katorgos darbų iš Didžiosios Britanijos į Australiją. Po Antrojo Pasaulinio karo darbo išteklių migraciją Europos erdvėje ėmė veikti ne tik globalūs, bet ir vidiniai Europos ekonominiai, politiniai ir kultūriniai pokyčiai. Socialistinių ir kapitalistinių valstybių atsiskyrimas lėmė skirtingas Rytų ir Vakarų Europos šalių migracijos kryptis. Rytų Europoje vyravo vidinė darbo jėgos migracija Sovietų Sąjungoje ir išvykti į užsienį buvo draudžiama. Tuo tarpu Vakarų Europoje judėjimas darbo rinkoje buvo nevaržomas.2 Pasak Zygmunt’o Bauman’o, “iš tikrųjų pasauliai, nusėdę ant dviejų polių, reiškiančių besikuriančios judėjimo hierarchijos viršūnę ir apačią, ryškiai skiriasi; jie vis labiau netenka ir tarpusavio ryšių. Pirmajame pasaulyje, globalių mobilųjų pasaulyje, erdvė nebėra suvaržymas ir ją lengva skersai išilgai raižyti. Antrajame pasaulyje, “įvietintųjų”, kurie neturi galimybės judėti, o turi nuolankiai pakelti visus jų gyvenamą vienovę galinčius ištikti pokyčius, realioji erdvė sparčiai užsidarinėja.”3 Taigi regime dižiulį kontrastą tarp Rytų ir Vakarų Europos valstybių, jų vykdomos politikos migracijos atžvilgiu.
Europoje svarbų vaidmenį besikeičiančiam darbo išteklių judėjimui suvaidino vieningos ekonominės erdvės kūrimas ir plėtra. Bendros ekonominės erdvės įkūrimas iš pradžių tarp 6 valstybių (Vakarų Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Olandijos ir Liuksemburgo) buvo nukreiptas į plieno ir anglių pramonę, tačiau vėliau, sulaukus šio projekto sėkmės, buvo nuspręsta integruoti ir kitus ūkio sektorius. I957m. įkurta Europos Ekonominė Bendrija, Europos Sąjungos pirmtakas. Siekdamos įgyvendinti laisvą asmenų judėjimą kelios EEB valstybės susitarė laipsniškai atsisakyti sienų kontrolės. 1985 m. birželio mėn. Šengene (Liuksemburgas) sutartį pasirašė Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietijos Federacinė Respublika. 1990 m. birželio mėn. tos pačios valstybės pasirašė papildomą sutartį dėl 1958m. Šengeno sutarties įgyvendinimo. Sutartis nustatė bendras vizas, prieglobsčio teikimo, išorių sienų kontolės, policijų ir muitinių bendradarbiavimo taisykles. Vėliau prie sutarties prisijungė kitos valstybės: Italija (1990 m.), Ispanija (1991 m.), Graikija (1992...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!