Auksės paveikslas, santykis su Vasariu, įtaka jam ir jo kūrybai

 Vinco Mykolaičio-Putino romanas „Altorių šešėly“: Auksės paveikslas Auksė – kas ji? Auksė Gražulytė buvo vienturtė turtingo tėvo dukra, užaugusi Amerikoje. Tėvas nieko jai negailėdamas užaugino ir išmokslino. Dar visai neseniai kartu su tėvu grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Auksės tėvas kartu atsivežė ir pinigus, uždirbtus Amerikoje. Dalį jų investavo į visiškai nepelningus verslus, o už kitą dalį pastatė namus, kurie, kaip manė, turėtų atsipirkti ir atnešti pelno. Auksės išvaizda Prieš Vasariui susipažįstant su Auksę, jos paveikslą piešė, kaip tipiškos amerikietės. Jis buvo įsitikinęs, kad Auksė turės blondiniškus ar šviesiai dažytus plaukus, antakiai bus juodi, turės pailgą veidą, bus liekna ir aukšta, rūkys ir burnoje turės auksinį dantį. Jis manė, kad Auksė negali būti tokia išsilavinusi, kaip visi sako, nes ji juk augo Amerikoje: „Bet tai daugiau technikos, pramonės, ne meno kraštas.“ Pamatęs Auksę, suprato kad iš dalies buvo neteisus. Auksė buvo žemesnė, turėjo tamsesnius, natūralios spalvos plaukus, nerūkė ir tikrai įsitikino, kad neturi auksinio danties. Vasariui pasirodė, kad Auksė nėra tipiška amerikietė, kuri būtų moderniška ir laisvo elgesio. Ji atrodė, kaip patobulinta lietuvaitė, tik be kaimiškų ir miestietiškų bruožų. Auksės būdo bruožai ir charakteris Auksė buvo judri, užjaučianti ir greitai klausanti savo širdies impulsų. Ji jautė užuojautą Vasariui, kuris vien dėl to, kad buvo kunigas, turėjo kęsti visokias priekaištas ir įtarinėjimus. Ji nebuvo įmantri ar išsišokanti, elgėsi natūraliai, mokėjo laisvai ir nebanaliai išsireikšti. Auksė visada buvo gerai nusiteikusi, pasižymėjo optimistišku būdu. Kiekvieną kartą Vasariui pradedant abejoti dėl ateities, Auksė nerūpestingai numodavo ranka ir nuramindavo Vasarį: „Niekai! Aš esu tikra, kad viskas klosis kuo puikiausiai.“ Jai vis dažniau susitikinėjant su kunigu Vasariu, aplinkiniai piktinosi jos elgesiu, kai kurie net kūrė nebūtus dalykus apie juos. Tačiau Auksei visos šitos apkalbos nerūpėjo, o kartais ir įgrįsdavo: „Ne, šitame ankštame miestely galima užtrokšti nenorom pasigendi didmiesčio minios, kurioj nejaustum smalsių savo artimo akių ir ilgų ausų. Vargšai! Kaip jie visi klysta ir apsirinka, taip mudviem rūpindamiesi!“ Apart visko, Auksė turėjo romantišką sielą. Dar nemačiusi Lietuvos, apie ją svajodavo, kaip apie pasakišką šalį, apipintą burtų, paslapčių, kerėjimų. Auksė Auksės vertybės Viena iš svarbiausių Auksės vertybių yra lietuvybė. Dar gyvendama Amerikoje, savo tėvynę laikė Lietuvą. Ji išmoko kalbėti lietuviškai, bendravo su lietuviais ir skaitė lietuvišką spaudą. Tėvas nenorėdamas, kad ji nusiviltu realybe, Lietuvą piešdavo juodai, tačiau Auksės tai neatbaidė. Auksė girdėjo ir skaitė apie Lietuvos vargus ir skurdą, o pirmą kartą atvykusi į Kauną greit apsiprato, o patriotizmas taip niekur ir nedingo. Auksę viliojo Lietuvos gamta, dainos, pasakos ir net lietuviški saldainiai. Auksė net savo amerikietišką vardą Aurelija sulietuvino. Taip pat Auksė itin vertina meilę ir dvasinį ryšį. Auksė apie meilę turėjo visą teoriją, ji sekė senovės mitu, manydama, kad žmogus nešiojasi tik pusę savo sielos ir tampa tobulas tik suradęs ir pamilęs kitą, kuris turi antrąją sielos pusę. Daugumą vyrų Auksė atstumdavo, nes kiekviename įžvelgdavo stambias ydas ar greit nusibosdavo, o jeigu ir patinka jai vyras „tai patinka ne dėl to, kad jis mane gali vesti, bet dėl savo dvasinių, na, ir fizinių savybių.“. Taip pat Auksės dar viena vertybė yra šeima. Būdama su Vasariu jau kėlė klausimą kas bus toliau. Auksės tikslas yra sukurti šeimą, kitokios vyro ir moters santykių formos ji nepripažino. Auksės pomėgiai Nuo mažens Auksė buvo linkusi į meną, ji mėgo muziką ir pianinu galėjo groti tobulai, nors profesionalė netapo. Ji buvo įsitikinusi, kad dėl savo pomėgių taip pat pamils meno žmogų. Auksė grodama pianinu galėjo laisvai improvizuoti. Ji skambino klasišku stiliumi, ramiai ir tikrai, sukurdama poetišką nuotaiką. Skambindama, ji būdavo lyg kitame pasaulyje: „Ji sėdėjo tiesiai žiūrėdama prieš save, tarsi pro sieną, tik į jai vienai matomą erdvę, retkarčiais pažvelgdama į klaviatūrą.” Auksė taip pat mėgo literatūrą. Literatūros vakaro metu, ji puikiai analizavo Vasario parašytą kūrinį, reiškė savo idėjas ir nuomonę, retkarčiais paneigdama kitų mintis. Vasaris net liko nustebęs, kad Auksė taip puikiai suprato jo parašytą dramą: „, baigdama savo kalbą, ji komentavo jo dramą tokia prasme, kokios jis pats nebuvo norėjęs duoti.“ Kad Auksė išsilavinusi, parodo jos vartojamos sąvokos: „Jų liguista vaizduotė kupina visokių Kleopatrų, Ksantipų, Mesalinų, Kobrų, čigonių, kabaretų šokėjų.“, „nei į Aleksoto kalnus, nei į Mickevičiaus slėnį .“ Auksės santykiai su aplinkiniais ir jų požiūris į ją Auksė itin šiltus santykius palaikė su savo tėvu. Su juo, Auksė galėjo laisvai pasikalbėti ir pasijuokti, o tėvas ją puikiai suprasdavo ir visada patardavo. Tai parodo jų pokalbis, kai Auksė prisipažįsta kažką mylinti, o tėvas pajuokaudamas pasako: „Kas gi čia per naujiena, Aukse? Jei tu myli tik vieną žmogų, tai, be abejo, mane. Aš tai seniai žinau“. Tėvas nujautė, kad Auksė myli Vasarį, jam rūpėjo jos laimė ir ateitis, todėl paskatino ją siekti savo tikslo. Tuo tarpu aplinkinių nuomonės apie Auksė buvo įvairios. Visi ją matė, kaip gražią, turtingą ir išsilavinusią merginą. Vyrus ji traukė ne vien dėl to, kad ji buvo itin graži, bet ir dėl turtų, kurie būtų palikti jai. Vienas iš šių vyrų, Indrulis, Auksę laikė savo sužadėtinę, tačiau apie ją neatsiliepė taip gerai. Iš Indrulio pokalbio su Vasariu, galima pamatyti, kad jam patinka Auksė dėl jos tėvo turtų. Indruliui Auksės išsilavinimas atrodo netinkamas kaip būsimai žmonai: „Tiesą pasakius, man tai mažai rūpi. Aš nemuzikalus. O mokytos moterys šeimynos gyvenime dažnai esti arba per šaltos, arba nesukalbamos.“ Auksės išvaizda jam irgi nėra tokia patraukli, kokios jis norėtų: „Nieko, graži Tik, ot, krūtinė per menka! Žinai, aš mėgstu moteris su pilnu biustu, nors tokios dabar ir ne madoj.“ Tuo tarpu iš Vasario ir Varnėno pokalbio galime pamatyti, kad Varnėnas ją mato, kaip tikrai gerą merginą: „Graži, išsilavinusi, turtinga, savarankiška ir drąsi, kaip dera amerikietei. moderniška moteris gera to žodžio prasme.“ Tačiau neslepia, kad ji ir flirtuoja: „Yra čia tokia prašmatni amerikietė Gražulytė, apie kurią visi kavalieriai sukasi. Bet tiek ji yra Indrulio sužadėtinė, kiek ir mano. Flirtuoja? Juokais, bent su manim.“ Vasaris susipažinęs su Auksę, pamatė, kad ji visiškai neturi žalingų įpročių, o elgesys nėra kurtizaniškas. Vasariui Auksė atrodė taktiška, gera literatė, puiki pianistė ir ne liežuvininkė. Kiti aplinkiniai Auksę, laikė velnio padaru, dėl to, kad taip artimai bendravo su Vasariu, kuris buvo kunigas. Auksės požiūris į Vasarį kaip į kunigą Auksė sužino, kad Vasaris kunigas visai netikėtai, kai literatūros vakaro metu, vienas iš dalyvių prasitaria. Į kunigystę, Auksė žiūrėjo itin paprastai ir apie tai klausimus kėlė itin laisvai ir atvirai. Iš Auksės ir Indrulio pokalbio, galima pamatyti Auksės nuomonę, kad kunigus galima mylėti. Auksė niekada nebuvo mačiusi Vasario apsirengusio kunigiškai, jo kalba, elgesys ir nuotaika net nebuvo kunigiška. Auksė suprato, kad dėl kunigystės Vasaris išgyvena sąžinės vingius ir visokius svyravimus. Auksė mato kunigus, kaip žmones, kurie gali mylėti moterį ir gali šia meile didžiuotis: „Meilė būtų geriausias įrodymas, kad jo prigimtis yra išlikusi sveika ir jis yra toks, kaip ir visi žmonės.“ Auksės santykis su Vasariu, įtaka jam ir jo kūrybai Pirmas Auksės ir Vasario susipažinimas buvo itin šaltas. Jie vienas kito varžėsi, o kiekvienas Vasario komentaras ją įžeisdavo, tačiau abudu pajuto simpatija vienas kitam: „ Vasaris pajuto tą nepaprastą žavesį, tą neišaiškinamą jėgą, kurią kartais pajunta vyras, susitikęs su kai kuriom moterim, net jų nepažindamas ir nė vieno žodžio jom į jį nepratarus.“ Auksei nebeatrodė, kad Vasaris yra niūrus ir užsidaręs. Ji puikiai suprato, kad Vasaris buvo mažai mylėjęs, tačiau jis ieško meilės ir nori būti mylimas. Taip pat supranta, kad Vasaris itin myli gamtą, su ja jaučia vidinį ryšį ir artimumą. Auksė kiekvieną kartą susitikdama su Vasariu jį atgaivindavo. Ji būdama optimiste, visada pakeldavo ir nuramindavo niūrią Vasario nuotaiką. Sustiprėjus jų santykiams, Vasariui nušviesdavo viltis, kuri skatino nepasiduoti ir ieškoti išsivadavimo. Vasaris iš prigimties buvo užsidaręs savyje, jam buvo malonu, kad Auksė jį nori pažinti ir suprasto. Dėl Auksės, Vasaris suprato meilės įtaka. Pagaliau jis turėjo rinktis tarp kunigystės ir meilės. Trumpam jiems išsiskyrus, Vasaris jautė didelį ilgesį, tačiau Auksė jam buvo davusi laisvės, kad jis galėtų apsispręsti. Auksė buvo priežastis, kodėl Vasaris įnyko į savirealizacija. Auksė buvo Vasario atrama, tai buvo moteris, kuri gerai suprato, pažinojo ir mylėjo jį. Vasarį jį matė, kaip „sveikstantį ligonį, kuris savo ligos antpuoliuose reikalingas paramos, užuojautos ir šviesių vilčių.“ Nors Auksė matė visas Vasario ydas ir silpnybes, ji išmoko prie viso to prisiderinti. Auksė buvo pastebėjusi, kad jo kūryba yra simbolistinė, niūri, anot jos, jo eilės yra tikrai gražios, įspūdingos, bet nenatūralios: „ nesi matęs nei šitokios gamtos, nei šitokių reginių, niekam nesi kalbėjęs tokių žodžių, o gal nepatyręs nei tokių jausmų, nei išgyvenimų.“ Anot Auksės, poetas turėtų rašyti paprastai ir turėtų matyti gamtą, daiktus ir žmones tokie, kokie jie yra. Taip ir Vasaris nustojo rašyti simbolistinę poeziją, jis pradėjo pastebėti gamtą, išmoko atsipalaiduoti nuo visų jo vidinių sunkumų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!