Auklėjimo kompleksiškumas

Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos mokykla patyrė nemažai pokyčių. Okupacinis laikotarpis buvo paveikęs ugdymo turinį ir auklėjamąją veiklą Reikėjo atsisakyti žlugusios visuomenės ideologijos, o mokiniams teikti naujas vertybes. Auklėjimo proceso pertvarka auklėjamąją veiklą pavadino papildomuoju ugdymu, tai iš esmės paneigė auklėjamosios veiklos organizavimą. Šalį užplūdo narkomanija, prievartos kultas, liberalizuoti seksualiniai santykiai.
Politikai formulavo naują jaunosios kartos auklėjimo socialinį užsakymą. Auklėjimo esmę sudaro ugdytinio asmeninės nuostatos, požiūriai, poreikiai. Vykdant Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu numatytą jaunosios kartos auklėjimą išryškėja auklėjimo teorijos ir technologijos vaidmuo. B.Bitinas (2004) pabrėžia, kad negalima ignoruoti auklėjimo, kaip subtilios tarpasmeninės sąveikos mechanizmų.
Auklėjimo kompleksiškumą Bronislovas Bitinas savo knygoje “Hodegetika. Auklėjimo teorija ir technologija“ įvardija kaip vieną svarbiausių reikalavimų auklėjimo procesui ir supriešino su funkcionalizmu.
Funkcionalumo ydingumą išreiškia tai, kad socialiai vertingi auklėtinių veiklos motyvai keičiami menkaverčiais, kai nepaisoma auklėjamojo darbo kokybės.
Auklėjimo proceso struktūrinius elementus B.Bitinas susiejo hierarchiniais ryšiais, o auklėjimo metodikos uždavinius siūlo spręsti, remiantis auklėtinių amžiaus tarpsnių ypatybėmis, konkretinant pagal socialines sąlygas, atsižvelgiant į konkrečios auklėjimo institucijos ypatumus.
AUKLĖJIMO KOMPLEKSIŠKUMAS
Auklėjimas – (angl. education) ugdymas, kryptingas poveikis žmogaus dvasinei ir fizinei plėtotei,, kurio tikslas parengti jį visuomenės gyvenimui, gamybinei, kultūrinei veiklai, suteikti žinių, išmokyti veiklos įgūdžių ir būdų, suformuoti vertybių sistemą, kad jis galėtų kuo sėkmingiau plėtotis ir reikštis kaip asmenybė. (Psichologijos žodynas, 1993 m., psl. 35);
Auklėjimas — seniausia žmogaus ugdymo funkcija. Lavinimas atsirado daug vėliau, kai susikūrė valstybės ir mokyklos. Visais laikais auklėjimo turinį, metodus ir formas lėmė istorinės, kultūrinės sąlygos. (Pedagogikos žodynas. 1993 m. Vilnius.)
Auklėjimo proceso svarbiausias reikalavimas – auklėjimo kompleksiškumas.
B.Bitinas „Hodegetikoje“ (2004) auklėjimo kompleksiškumą priešpastatė auklėjimo funkcionalizmui. Auklėjimas negali būti skaidomas į atskirus auklėjimo uždavinius, kurie sprendžiami izoliuotai.
Jei darbinė mokinių veikla siejama tik su darbinio auklėjimo uždaviniais. dorinis auklėjimas tapatinamas su doriniu švietimu, meninė veikla laikoma tik estetinio auklėjimo priemone, tada mokinių veiklos auklėjamoji vertė menkinama.
Pagal B.Bitiną(2004), auklėjimo kompleksiškumas yra vidinis ir išorinis.
Auklėjimo kompleksiškumu pabrėžiama, kad daliniai auklėjimo tikslai negali...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!