Auklėjimo klaidos šeimoje

ŠEIMA- yra vienintelė ir pagrindinė institucija vaiko gyvenime. Šeima lemia asmenybės formavimąsi, ji perduoda socialines vertybes, moko dorovės, moralės ir t.t.
Vaikų auklėjimo šeimoje esmė- vadovavimas jų dvasiniam vystymuisi, jų ir suaugusių šeimos narių gyvenimo tinkamas organizavimas.
• Vaikų auklėjimo šeimoje esmė- vadovavimas jų dvasiniam vystymuisi, jų ir suaugusių šeimos narių gyvenimo tinkamas organizavimas.
• Anglų poetas Džordžas Herbertas teigė, kad „vienas tėvas reiškia daugiau, nei šimtas mokytojų“.
• Šeimos tradicijos
• Taigi kilni šeimos paskirtis- ugdyti naują visavertę asmenybę.
Ypatingą reikšmę vaiko auklėjimui turintys jo psichologiniai poreikiai:
• Priklausymo poreikis- vaikas turi jaustis esąs lygiavertis šeimos narys
• Naujo patyrimo poreikis- šio poreikio tenkinimui reikia vadovauti, kad nekiltų klaidingos patirties kaupimo grėsmė
• Sėkmingos veiklos poreikis- veiklos sėkmė yra pagrindinė jos auklėjamojo veiksmingumo sąlyga.
• Saugumo poreikis- jei vaikas šeimoje jaučiasi nesaugiai, niekam nereikalingas, nemylimas, tokiu atveju tėvų pedagoginė veikla nėra veiksminga.
Tėvų psichologiniai faktoriai turintys auklėjamąją reikšmę:
• Visada rasti laiko pokalbiui su vaiku
• Mokėti suvaldyti emocijas, bendrauti su vaiku, kaip su lygiateisiu partneriu, kuris kol kas turi tik mažesnę gyvenimo patirtį
• Leisti vaikui turėti savo erdvę
• Nepamiršti, kad meilė vaikui auklėjimo procese vaidina didesnį vaidmenį nei auklėjimo metodai
• Būkite nuoseklūs ir pastovūs
• Venkite nepertraukiamų draudimų: “nedrįsk”, “negalima”, “baik”
• Nepeikti ir nekritikuoti jo prie visų
• Leisti vaikui išreikšti savo nuomonę ir nesvarbu kokia kvaila ji mums bepasirodytų, nesukritikuoti ir nepasijuokti iš jo.
Auklėjimo klaidos šeimoje:
• Vaikams suteikiama laisvė, kuriai jie neparengti.
• Per didelis tėvų griežtumas, kol vaikai maži, ir nemokėjimas vadovauti jų doroviniam brendimui paauglystėje, kai vaikai sukyla prieš perdėtą valdingumą.
• Nesugebėjimas suvokti amžiaus tarpsnių ypatumų ir atsižvelgti į juos;
• Neprotinga tėvų meilė;
• Tiesioginių aulkėjamųjų poveikio priemonių pervertinimas;
• Nuolatinis moralizavimas;
• “urminis” auklėjimas.
Tėvai, kurie mažai rūpinasi savo vaiku, anksti suteikia jam laisvę, kai vaikas dar visai nepasiruošęs. Tokie tėvai dažniausiai neturi laiko vaikų auklėjimui, arba patys jiems duoda visą valią spręsti viską patiems, nes nenori užsiimti su vaiku.
• Tėvai, kurie mažai rūpinasi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!