Augalų fiziologija

Augimas-negrįžtamas augalų tūrio ir bendros jų masės didėjimas susijęs su naujų struktūrinių elementų susidarymu. Skiriamas vegetatyv. (kai auga šaknys, stiebai, lapai) ir generatyv.(auga sporangės, žiedai, vaisiai) augimas. Apikalinis augimas (viršūninis) susijęs su pagrindinio stiebo ir šaknų augimo kūgeliais. Interkaliarinis augimas. Bazalinis augimas (pamatinis)- būdingas bekočiams lapams, ląst. dalijasi ties jų pamatu, o viršūnė yra seniausia. Lateralinis ( šoninis) augimas- dalijantis brazdo ląstelėms, storėja augalų stiebai.
Visoms augalų ląst. būdingos 3 augimo fazės: meristeminis augimas, tystamasis, vidinė diferenciacija.
Fermentų aktyvumo reguliacija . Remiasi fermentų molekulėse esančių katalitinių centrų aktyvumu. 1. Ferm konc. Jei ląst yra pakankamai tam tikro ferm, tai ir substrato skaldymas yra pakankamas. 2. Didelę įtaką ferm reguliavimui turi ir jų aktyvatoriai, medž, kurios paspartina tam tikrų ferm veikimą. 3.Ferm aktyvumo inhibitoriai- medž blokuojančios ferm aktyvių centrų veikimą.
Genetinė reguliacija vyksta DNR replikacijos, transkripcijo( RNR susidaryma), transliacijos (baltymo sintezė), reguliuojami panaudojant kiekvienoj ląst esančią genetinę informac, kuri būna specifinė.Ši info iš ląst į ląst perduodama sintetinant naujas RNR molekules paimant info nuo DNR. Membraninė reguliacija priklauso nuo membranų lokalizacijos, struktūros.
Elektrofiziologinė reguliacija Ląstelėse, audiniuose, organuose yra evoliucijos bėgyje susiformavusios sistemos, kurios priima išorinius signalus ir jie keičia membranose el potencialą tarp vidinės ir išorinės pusės, todėl vienoje pusėje susidaręs elektronų krūvių perteklius ar trūkumas + ar- veikia ir abipus membranos esančius jonus.
Fitohormonai- nedidelio mol svorio org junginiai, kurių dėka vyksta augalo ląst audinių augimo(dalijimosi) diferencijacijos, morfogenezės ir kt procesų reguliacija.
Augalų hormonus pirmas aptiko Č. Darvinas,19a.pb. 1880m „Augalų sugebėjimas judėti“ .20a.pr. ištirta, jog augaluose yra nežinoma medž kuri sukelia besėklių vaisių formavimąsi. 1913m Boisen-Iensen nustatė, kad augalo daigo viršūnėj esanti medž sugeba judėti iš viršaus į apačią. Olandas Paol praplėtė bandymus.
1926-8m Went įrodė, kad daigo viršūnėj yra augimą skatinanti medž kuri sugeba judėti, pereiti į agarą, o panaudojus agarą bandymuose nustatyta, kad jis atiduoda medžiagą daigeliui.
1935-40m ištirta,kad medž panaši į amino r. triptofaną. Auksinas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!