Nervų sistemos anatomja ir fiziologija

1.Nervų sistemos embriogenezė: nervinio vamzdelio susidarymas, galvos smegenų formavimosi trijų ir penkių pūslelių stadijos.
2.Nervų sistemos anatominis ir funkcinis skirstymas.
3.Neurono sandara.
4.Neuronų tipai.
5. Membraninis ramybės potencialas, jo susidarymo mechanizmas.
Membrana rimties sąlygomis nėra pralaidi natrio jonams (tik šiek tiek), o kalio (K+) ir chloro (Cl-) jonus praleidžia. Kadangi membrana pralaidi kalio jonams, o aplinkoje jų koncentracija yra maža, vyksta pasyvus difuzinis procesas, kurio metu kalio jonai pereina iš ląstelės į aplinką. Chloro jonai difunduoja į ląstelę. Kadangi kalio jonai išeina iš ląstelės, o chloro jonai įeina, ląstelės potencialas išorinio potencialo atžvilgiu tampa elektriškai neigiamas. Difuzijos procesas tęsiasi tol, kol susidaręs potencialų skirtumas nebeleis kalio jonams išeiti iš ląstelės, o chloro - įeiti. Susidaręs potencialų skir­tumas yra vadinamas ramybės po­tencialu. Šis potencialas iš­lieka nepakitęs tol kol neįvyksta neurono sujaudi­ni­mas.
6. Membranos joniniai kanalai.
Membrana turi Na+, K+, Cl- kanalus. Ramybės būsenoje K+ ir Cl- kanalai būna atviri, vyksta difuzija, o Na+ membrana nepraleidžia. Įvykus ląstelės sužadinimui pasikeičia membranos pralaidumas jonams.
7. Veikimo potencialo susidarymas: depoliarizacija ir repoliarizacija.
Kai įvyksta nervinės ląstelės sužadinimas, membrana keičia savo savybes – ji tampa pralaidi natrio jonams. Normaliomis sąlygomis natrio siurb­liai išstu­mia natrio jonus į išorę, o kalio jo­nus įtraukia į vi­dų.
Kanalams atsidarius natrio jonai ima difunduoti į ląstelės vidų. Ląstelės viduje formuojasi teigiamas potencialas išorės atžvilgiu – ląstelė depoliarizuojasi. Susidaręs potencialų skirtumas blokuoja tolesnį natrio patekimą į ląstelę. Natrio jonams skirti kanlai užsidaro, o kalio jonų lieka atviri. Ląstelės membrana vėl tampa elektriškai neutrali – įvyksta ląstelės repoliarizacija. Nervinis impulsas, sužadinęs ląstelę vadinamas veikimo potencialu.
8. Veikimo potencialo plitimas neurone.
Atsiradęs veikimo potencialas sukelia sužadinimą ir gretimose aksono dalyse taip juo plisdamas. Pasiekus ląs­telės pabai­gą šis sužadinimas sinapse per­duo­damas kitai ląstelei. Kadangi dendritai daug kur susipynę arba yra ne­to­li vienas kito, tuo pačiu metu ląstelė gali būti žadinama kitomis ląstelėmis arba im­pul­sas gali būti stabdomas.
9. Sinapsės sandara. Cheminės ir elektrinės sinapsės.
Sinapsę sudaro: aksono galinė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!