Atstovavimo samprata, subjektai bei rūšys

Atstovavimas – tai civilinis teisinis santykis atsirandantis tarp atstovo ir atstovaujamojo, kurio pagrindu atstovas, remdamasis įstatymu, administraciniu aktu, teismo sprendimu ar išreikšdamas atstovaujamojo valią, jam suteiktų įgaliojimų ribose sudaro sandorius ir atlieka kitus juridinę reikšmę turinčius veiksmus atstovaujamojo vardu, kurie sukuria, pakeičia ar panaikina atstovaujamojo teises ir pareigas.
Atstovavimas ypač svarbus verslo santykiuose. Verslu užsiimantis asmuo dažniausiai negali visko atlikti pats; jis privalo perduoti tam tikras funkcijas atstovams, todėl atstovavimas yra viena iš pagrindinių įmonių teisės temų.
Profesorius E. Rasmusenas pabrėžia, kad be atstovavimo neapsieinama nė vienoje iš pagrindinių teisės šakų. Romėnų teisėje atstovavimo sąvoka nebuvo žinoma. Profesoriai K. Zweigertas ir H. Kotzas pažymi, kad atstovavimas yra teisinis stebuklas, kuris tapo įmanomas tik XVII ir XVIII amžiuose, kai prigimtinės teisės teorijos mokytojai išplėtojo atstovavimo teisės sąvokas naujai pagrįzdami satarčių teisę šalių autonomijos principu (Papirtis L. V., Baranauskas E. ir kt., 2005, p.81).
2. Išanalizuoti atstovavimo subjektus ir rūšis.
Masandukaitė A. (2004), teigia, jog civilinių teisinių santykių dalyviai dažnai sudarinėja įvairius sandorius ir atlieka teisinius veiksmus ne patys asmeniškai, bet per kitus asmenis – atstovus. Atstovavimą, kaip teisių įgyvendinimo ir pareigų atlikimo būdą, lemia juridinės ir faktinės priežastys.
Atstovavimo juridinėmis priežastimis gali būti:
1) asmenų dalinis veiksnumas iki aštuoniolikos metų;
2) veiksnumo apribojimas;
3) asmenų pripažinimas neveiksniu ir kt.
Faktinėmis atstovavimo priežastimis gali būti:
1) liga;
2) nebuvimas ilgą laiką nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;
3) juridinis neraštingumas;
4) įpareigoto asmens negalėjimas tiesiogiai įgyvendinti teises, atlikti pareigas ir kt.(p.107).
Pagrindinis bei išskirtinis atstovavimo bruožas, kurį mini dauge­lis autorių, yra tas, kad atstovavimas yra trišalis teisinis, atstovaujamo­jo (angį. principai), atstovo (angį. agent) ir trečiojo asmens (angį. third party) santykis. Atstovavimo santykiai skiriami į:
1) atstovavimo vidinius santykius - tai atstovo (įgaliotinio) ir at­stovaujamojo (įgaliotojo) santykiai, kuriems būdingas lojalumas ir ša­lių tarpusavio pasitikėjimas bei pagarba interesams. Atstovas privalo elgtis sąžiningai, ginti atstovaujamojo teises ir inte­resus, neveikti priešingai atstovaujamojo interesams, o atstovaujama­sis taip pat turi pareigą bendradarbiauti su jo pavedimą vykdančiu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!