Atsakomybės tema lietuvių literatūroje

Atsakomybės tema lietuvių literatūroje.
Atsakomybė – tai gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir priimti tų veiksmų pasekmes. Žmogus turi priimti tiek teigiamas, tiek neigiamas savo veiksmų pasekmes. Atsakomybė yra svarbi tema literatūroje – per veikėjų išgyvenimus yra atskleidžiamos įvairios situacijos, kurie jie susiduria su atsakomybės problematika. Savo kalbėjime nagrinėsiu atsakomybės temą lietuvių literatūroje, remdamasis Vinco Mykolaičio-Putino ir Šatrijos Raganos kūriniais.
Žmogus turi prisiimti atsakomybę už savo vaikus ir šeimą. Atsakomybė rūpintis savo šeima dažnai yra atsakingo suaugusiojo gyvenimo dalis. Svarbu prisiimti atsakomybę už savo šeimą, išpildyti šeimos poreikius, suteikti emocinę ir psichologinę paramą. Atsakomybė šeimai reiškia rodyti gerą pavyzdį savo vaikams ir padėti jiems tapti atsakingais piliečiais, kurie gerbia visuomenę. Be to, atsakomybės už šeimą prisiėmimas gali padėti užmegzti tvirtesnius santykius su artimaisiais, sukurti saugumo ir stabilumo jausmą. Tai atskleidžiama Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare”-. Kūrinyje pasakojama apie šeimą, gyvenusią mažame Lietuvos kaime XIX a. Pagrindiniame siužete kalbama apie jauną moterį Mariją ir jos šeimą, kai jie stengiasi išgyventi besikeičiančiame ir dažnai sudėtingame pasaulyje. Apysakoje daugiausia dėmesio skiriama šeimos temoms ir sunkumams. Kartu su pagrindine siužetine linija dar yra siužetai, tyrinėjantys veikėjų santykius, kovą su asmeninėmis ir visuomeninėmis problemomis, meilės, tapatybės ir pilnatvės paieškas. Marija yra pagrindinė kūrinio veikėja, kuri turi atsakomybę auginti vaikus. Marija išteka ne dėl savo, bet dėl tėvų noro: „Rodos man vis, kad tikras pašaukimas buvo tas, kurį kitąsyk norėjau pasirinkti, – gailestingosios sesers. Tuomet tikrai būčiau buvus patenkinta, nes būčiau visiškai pasišventusi paskirtam tikslui. Bet tėvai nė girdėti apie tai nenorėjo; persiskirti su manim visam amžiui – tai būtų buvęs jiems per sunkus smūgis. Sulaikė mane dar ir ta aplinkybė, kad pas mus nėra Šaričių ordino, – būčiau gavus darbuotis kitur, o aš taip norėjau šelpti savus žmonelius, kuriems nėra kas padedąs. Taip man jų visados buvo gaila.”- Marija išgyvena, kad negali atlikti gyvenimo to, ko...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!