ATR politinis smukimas ir žlugimas XVII-XVIII amžiuje

ATR politinis smukimas ir žlugimas XVII-XVIII a.
• Kapitalistinių santykių plitimas Vakarų Europos šalyse vis labiau siejo Lietuvos žemės ūkį su pasauline rinka. Vis daugiau pardavinėjant ir perkant užsienyje, nesiplėtojo prekiniai-piniginiai santykiai vidaus rinkoje: nyko miestų amatai, nesivystė manufaktūros, sulėtėjo miestų augimas.
• Staigus žemės ūkio produktų paklausos padidėjimas vertė stiprinti lažinį ūkį, didinti duokles. Baudžiavinį ūkį žlugdė valstiečių priešinimasis dvarui, masiniai bėgimai.
• Ekonomiką žlugdė didikų viešpatavimas, ginkluotos tarpusavio kovos, pareikalavusios daug lėšų.
• Karaliaus valdžia buvo apribota, neteko reikšmės bajorų seimai, rimtus sprendimus priimti trukdė liberum veto teisė. Feodalai galėjo būtis į karines grupuotes, nepritarti karaliaus siūlomiems įstatymas ir lemti užsienio politiką.
Dalyvės
Priežastys
Rezultatai
1600-1629 m.
ATR su Švedija
ATR karalius Zigmantas Vaza norėjo susigrąžinti Švedijos sostą ir įsiviešpatauti Rytiniame Baltijos jūros regione.
Karas baigėsi Altmarko sutartimi: Švedijai atiteko jos užimta Livonija su Ryga, o Latgala su Daugpiliu liko ATR sudėtyje.
1654-1667 m
ATR su Rusija
Ukraina, buvusi ATR sudėtyje, prisijungė prie Rusijos.
Pasirašyta Andrusovo taika: Ukraina padalyta į dvi dalis. Kai kurios rusų žemės su Smolensku buvo prijungtos prie Rusijos.
1655-1660 m.
ATR su Švedija
Lietuvos feodalai buvo pasirašę sutartį, pagal kurią visiškai pasidavė Švedijai, tačiau švedai nevertino unijos su Lietuva.
Švedai neįgijo naujų teritorijų, bet išlaikė anksčiau užimtąsias.
1700-1721 m.
Šiaurės karas
(ATR, Danija ir Rusija su Švedija)
Švedijos įsigalėjimas Baltijos jūroje kenkė kitų Baltijos valstybių interesams.
Ništato taika: Švedija atidavė Rusijai visas savo žemes prie Baltijos ir ji tapo galingiausia valstybe Rytų Europoje. ATR spartėjo valstybės smukimas, tarptautinė padėtis, gretimos šalys vis labiau kišosi į jos reikalus, nusmuko ekonomika, kilo badas ir maras, įsigalėjo anarchija.
LDK ekonominiai pokyčiai XVII vid. iki ATR padalijimų:
• Mažėjo žemės ūkio produktų
• Siaurėjo amatų gamyba
• Miestai buvo silpni
• Miestų žemė priklausė feodalams
• Nuvertėjo pinigai
• Valstiečiai priešinosi dvarui
• Vyko karai, kildavo epidemijos
Bajoriškoji demokratija ir LDK pilietiškumo samprata XVII a. vid. – XVIII a.
Bajorų teisių plėtimas:
XVIIa valstybėje visiškai įsiviešpatavo bajorija. Rinkdami karalių, bajorai išsireikalaudavo, kad jis nesumažintų jų teisių, nesiimtų jokių veiksmų be seimo sutikimo. Karalius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!