Atominės katastrofos

• Černobylio avarija – 1986 m. balandžio 26 d. įvykusi ketvirtojo Černobylio atominės elektrinės bloko griūtis. Černobylio avarija buvo pirmoji iš dviejų avarijų, kurios įvertintos 7 balais pagal tarptautinę branduolinių avarijų skalę (antroji buvo Fukušimos avarija 2011 m. Japonijoje).
• 1986 m. balandžio 26 d. 1.23 val. ketvirtajame Černobylio atominės elektrinės bloke įvyko sprogimas, kuris visiškai sunaikino reaktorių. Bloko pastatas iš dalies sugriuvo, žuvo du žmonės – pagrindinių cirkuliacinių siurblių operatorius Valerijus Hodemčiukas (kūnas nerastas, užverstas dviem 130 t svorio būgninių separatorių nuolaužomis) ir Vladimiras Šašenokas (nuo stuburo lūžio ir daugybinių nudegimų balandžio 26 d. 6.00 val. mirė Pripetės medicinos punkte Nr. 126). Įvairiose patalpose ir ant stogo kilo gaisras. Sprogimo vietoje susiliejo reaktoriaus šerdies likučiai, išsilydžiusio metalo, smėlio, betono ir kuro fragmentų mišinys nutekėjo į patalpą po reaktoriumi.Avarijos metu į aplinką pasklido radioaktyviųjų medžiagų, tarp kurių buvo urano, plutonio, jodo.
Reaktorius RBMK-1000 turėjo nemažai konstrukcinių trūkumų ir 1986 m. balandį turėjo dešimtis pažeidimų ir nukrypimų nuo galiojančių branduolinės saugos taisyklių. Du iš šių trūkumų padarė tiesioginę įtaką, kad įvyktų avarija.
Ši problema RBMK reaktoriuje atsirado dėl netinkamos valdymo ir apsaugos sistemos strypų konstrukcijos, galiausiai buvo pripažinta kaip projekto klaida ir atitinkamai kaip viena iš avarijos priežasčių.
Operatorių klaidos
Pasirengimo eksperimentui ir jo metu eksploatacinis personalas padarė keletą pažeidimų ir klaidų. Iš pradžių buvo tvirtinama, kad būtent šie veiksmai tapo pagrindine avarijos priežastimi.
Apibendrinančios avarijos priežasčių versijos
• Vandenilio sprogimas
Spėjama, kad reaktorių sunaikinęs sprogimas buvo cheminio pobūdžio, tai yra sprogo vandenilis, kuris reaktoriuje susidarė dėl aukštos temperatūros, pakilusios dėl cirkonio garų reakcijos ir daugelio kitų procesų. Aleksejus Fatachovas teigia, kad vandenilis susikaupė virš reaktoriaus, reaktoriaus salėje ir sprogo pastato sienos ir lubos analogiškai kaip Fukušimos vandenilio sprogimų atveju.
• Garų sprogimas
Pagal kitą versiją sprogimą sukėlė tik garai. Pagal šią versiją viską suniokojo iš šachtos išsiveržęs garų srautas, kurio didelę dalį sudarė grafitas ir branduolinis kuras. Pirotechniniai efektai „skriejančių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!