Černobylio atominė elektrinė. Šis sprogimas kainavo žmonijai daugybę aukų ir šios nelaimės pasekmes galima pajusti iki šiol.
Po sprogimo įsiplieskė daugiau kaip 30 gaisro židinių. Pirmiausia reikėjo užgesinti gaisrus, nes tame pačiame pastate buvo ir kitas reaktorius, kuris irgi galėjo sprogti. Gaisrininkai didvyriškai gesino gaisrus. Jie gavo labai dideles radiacijos dozes, daugiausia nuo radioaktyvių dulkių, kurios prilipo prie jų kūnų, nukentėjo nuo terminių ir cheminių nudegimų. Daugelis jų vėliau mirė.
Tačiau reaktorius ir toliau išskyrė šilumą, degė grafitas ir buvo išmetamos radioaktyviosios dulkės. Malūnsparnių pilotai, dalyvavę mėtant iš malūnsparnių medžiagas, sugeriančias šilumą, skrido į kylantį radioaktyvių dulkių stulpą, ir daugelis jų gavo dideles radiacijos dozes, kurios vėliau pasirodė esančios mirtinos.
Mirė 31 žmogus, iš jų 2 žuvo nuo sprogimo, kiti – nuo nudegimo ir spindulinės ligos. Daug reklamuotas ir Amerikos gydytojų atliktas kaulų čiulpų persodinimas neišgelbėjo nė vieno. Apdegimo nuo beta spindulių buvo galima išvengti apsauginiais rūbais arba bent jau žinant, jog reikia valyti užterštas kūno vietas.
Didžiausią pavojų visuomenės sveikatai po branduolinės avarijos kelia pakilusios į orą radioaktyviosios dulkės. Kaip tik grafito gaisras padėjo jas paskleisti. Dar viena nelemta aplinkybė ta, kad šiame reaktoriuje nebuvo gaminamas plutonis, todėl kuras išbuvo reaktoriuje daugiau kaip dvejus metus ir kaupė radioaktyvumą.
Radioaktyvųjá debesá vėjas varė vakarų kryptimi. Keičiantis jo krypčiai, keitėsi ir debesies judėjimo kryptis. Buvo užteršti didžiuliai žemės plotai, vandens telkiniai ir upės Baltarusijoje, Ukrainoje, Baltijos valstybėse, Lenkijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, iš dalies Rumunijoje, Austrijoje ir net Italijoje.
Radioaktyvusis debesis teritoriją užteršė nevienodai, netolygiai: vienur daugiau, kitur mažiau, lopais, dėmėmis, o kai kur ir visai neužteršė. Tai priklausė nuo žemės paviršiaus profilio, jos sudėties, atmosferos sąlygų. Gyvuosius organizmus radioaktyviosios medžiagos švitino ir švitino ne tik iš išorės. Su oru, maistu, vandeniu, per odą patekusios į organizmą, jos švitina iš vidaus. Jos ten veikia ir kaip cheminės medžiagos. Iš organizmo jos pašalinamos įvairiai: vienos su fekalijomis, kitos...
Šį darbą sudaro 1575 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!