Gaisrai ir jų pasekmės Europoje

Gaisras – nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai.
Gaisras gali prasidėti nuo įvairių uždegimo šaltinių, pvz. smilkstančios cigaretės, degančio degtuko, elektros trumpo jungimosi ir t.t. Deganti medžiaga skleidžia į aplinką šilumą, o esant palankioms šilumos kaupimosi sąlygoms, gerta esančios medžiagos gali užsidegti.
Gaisro augimo tempas priklauso nuo kelių veiksnių:
• Degių medžiagų kiekio patalpoje;
• Pastato konstrukcijų tipo;
• Medžiagų degimo pobūdžio;
• Deguonies prieinamumo.
Degios dujos ir garai, sklindančios iš karščio veikiamų elementų, susimaišo su oru sudarydamos degų mišinį.
6 SKAIDRĖ
Antras etapas - liepsnojimas
Ši stadija pasiekiama, kai karščio lygis pasiekia didžiausią vertę. Šiame etape greitai krinta deguonies lygis, kas sumažina degimo greitį. Šiluminis spinduliavimas, veikiantis prie labai greitai savaime užsiliepsnojančių medžiagų, yra pagrindinis veiksnys prisidedantis prie tolimesnio gaisro plitimo.
7 SKAIDRĖ
Trečias etapas - vėsimas (gesimas)
Gaisro gesimo stadija vyksta kai intensyviai mažėja degiųjų medžiagų kiekis, kuris įtakoja šilumos išsiskyrimą ir gaisro temperatūros mažėjimą. Praktiškai ši stadija reiškia kad visos patalpoje esančios degios medžiagos sudegė, ir priklausomai nuo statybinių medžiagų atsparumo ugniai, yra pažeistos pastato konstrukcijos. Šiame etape, gaisras paprastai būna kibirkščiavimo formos, ir ugnies temperatūra sparčiai krenta.
8 SKAIDRĖ
Miško gaisras – stichinis ir nekontroliuojamas medžių ir kitų augalų degimas. Kad kiltų gaisras, turi atsirasti užside­gimo šaltinis ir būti pakankamai kuro bei deguonies.
Miškas – lyg gigantiškas laužas. Jame daug lengvai užsiliepsnojančių medžiagų: sausų šalelių, nukritusių pernykščių lapų, spyglių, išvirtusių sausuolių, be to, puikiai dega ir gyvi, sveiki bei galingi medžiai.
Lengviau gaisras kyla sausame miške. Kai įsibėgėja pavasaris ir nebelieka sniego, dėl kylančios oro temperatūros ir mažėjančio san­tykinio oro drėgnumo miškas ima džiūti ir sąlygos kilti gaisrui tam­pa vis palankesnės. Dideliuose miškuose, giriose drėgmės užtenka ilgesnį laiką – iki birželio vidurio, bet mažuose miškeliuose, parkuose per žiemą sukaupta drėgmė išgaruoja kur kas greičiau.
9 SKAIDRĖ
Gaisrų priežastys kasmet tos pačios: netvarkingos krosnys, dūmtraukiai įrengti nesilaikant priešgaisrinės saugos taisyklių, neatsargus elgesys su ugnimi. Kol šalčiai dar nepaspaudė, kiekvienas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!