Masiniai miškų ir durpynų gaisrai

Miškas- medžiai, krūmai, puskrūmiai, žolės, samanos, kerpės, grybai, mikroorganizmai, gyvūnai ir abiotinė aplinka-dirvožemis, ekosistemos atmosfera. Iš apdorotos medienos- kuras, popierius ir t.t. Durpynai- durpių telkiniai. Durpės naudojamos žemės ūkyje kraikui, mulčiui, kompostams, vaisiams laikyti ir transportuoti (sausos), inspektuose ir t.t. Tai tik faktai kas yra miškas, kas-durpynas, kam jie reikalingi. Bet kas gali paskaičiuoti kokią, materialinę ir moralinę (dvasinę), naudą mums teikia miškas ir durpynas. Lietuvos miškai sudaro 30,3% teritorijos, durpynų bendras plotas sudaro 318792ha. Kiekvienais metais dalį miškų ir durpynų išnaikina žmogus savo reikmėms (legaliai ir nelegaliai). Dalį miškų ir durpynų sunaikina stichinės nelaimės. Viena iš jų- gaisrai. Juos gali sukelti žaibas, savaiminis užsidegimas, ir žmogus, dėl neatsargumo ar tyčia (90% visų gaisrų).
• vėjo greičio.
Kiek greitai išplis ugnis priklausys nuo miško drėgmės, vėjo krypties ir greičio, gaisro rūšies.
Atsižvelgiant į miškų rūšinę sudėtį, jų amžių bei natūralias dirvožemio drėgnumo sąlygas, skiriamos penkios miškų degumo klasės.
Degumo klasė
Miškų charakteristika
Gaisrų galimybė
I
Spygliuočių jaunuolynai (iki 40 m.), žolinėje dangoje- kerpės, viržiai.
Galimi žemutiniai ir aukštutiniai gaisrai pavasary ir vasarą.
II
Vyresni nei 40 m. pušynai su negausiu pomiškiu, augantys priesmėlio,smėlio dirvožemyje. Kerpiniai beržai.
Pavasarį ir vasarą galimi žemutiniai gaisrai.
III
Vyresni kaip 40 m. pušynai,augantys drėgnokuose dirvožemiuose, eglynai, beržynai.
Galimi žemutiniai ir aukštutiniai gaisrai.
IV
Mišrūs pušynų, eglynų ir lapuočių miškai, augantys laikino perteklinio drėgnumo ar drėgnesnėse vietose.
Gaisrai galimi gaisringiausiu laikotarpiu.
V
Juodalksnynai, šlapi eglynai ir beržynai, augantys pelkėse ir žemapelkėse.
Gaisrai pasitaiko labai retai.
Pagal ugnies plitimo pobūdį skiriamos trys miškų gaisrų rūšys:
1. Žemutinis (pažeminis) gaisras, kada dega negyva (išvartos, lapai, kelmai, nukritę spygliai, sausa žolė) ir gyva (samanos, kerpės žolė krūmai) miško paklotė. Kai dega pomiškis: pučiant stipriam vėjui, ugnis siekia 1,5-2 m aukštį, degimo pakraščio plotis- apie 2m., ugnis slenka 3-5m/min. greičiu ir palyginti mažai pažeidžia medžius. Pažeminiai miško gaisrai būna pastovūs ir paviršiniai. Paviršinis tada kai greitai slenka melsva liepsnelė. Ją lydi šviesiai melsvas dūmelis.Greitai apdega (apsvyla) išvartos, pomiškis, trakas (krūmai). Pastovaus gaisro metu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!