Vietos savivaldos institucijų veikla įgyvendinant nacionalinio saugumo principus

Tyrimo aktualumas. Tema „Vietos savivaldos institucijų veikla įgyvendinant nacionalinio saugumo principus“ yra ir bus naudinga dar ilgą laiką. Todėl, nes saugumo palaikymas savivaldybėse yra labai svarbus uždavinys kiekvienai savivaldybei. Pasak A. Astrausko – pagrindinis saugumo uždavinys savivaldybėse yra žmogaus teisių palaikymas, tai būtina, kad nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės. Šiomis dienomis savivaldybių saugumas yra prastoje būsenoje: daug nusižengimų, bausmės neatitraukia žmonių nuo nusikalstamos veiklos, saugumo palaikymo institucijų personalo trūkumas. Būtent todėl, ši tema yra labai aktuali ir svarbi šiomis dienomis .Visgi, jeigu savivaldybės įtvirtins saugumą, valstybė taip pat taps saugesnė, visuomenė jausis pozityviau ir įgaus dagiau pasitikėjimo.
Mokslinis naujumas. Tema yra naujoviška ir panaudotina, kadangi vis kuo toliau, savivaldybėse atsiranda naujovių. Su šiomis inovacijomis didėja ir poreikis saugumo palaikymui savivaldybėse. Visgi daugelyje Lietuvos savivaldybių saugos palaikymas yra netobulas bei pasenęs, todėl ši tema yra naujoviška ir būtina šiomis dienomis.
Tyrimo objektas – tai vietos savivaldų veikla įgyvendinant nacionalinio saugumo principus.
Tyrimo tikslas ­– išnagrinėti vietos savivaldos veiklą, pagrįsti ar ši įgyvendina nacionalinio saugumo principus.
1. Išanalizuoti vietos savivaldos sampratą, struktūra ir nacionalinio saugumo principus.
2. Išnagrinėti vietos savivaldų institucijų veiklą įgyvendinant nacionalinio saugumo principus.
Tyrimo metodai: teorinėje dalyje ­– mokslinės literatūros analizė. Praktinėje dalyje: teisės aktų ir kitų dokumentų analizė; atvejo studija; interviu; stebėjimas; antrinių duomenų analizė.
1. VIETOS SAVIVALDOS IR NACIONALINIS SAUGUMAS SAMPRATA
1.1. Vietos savivaldos samprata, struktūra
Šiais laikais, mūsų pasaulyje didžioji dalis valstybių savo teritoriją dalija į mažesnius objektus, kurie yra vadinami valstybės teritorijos administraciniais vienetais, ir kontroliuoja jų valdymą, pasirinkdamos vieną arbą kitą teritorinio valdymo formą ar kitus jų derinius (Astrauskas, A. (2003)). Mažesnės valstybės savo teritoriją dalija į vieno lygio administracinius-teritorinius vienetus (pvz., Islandija dalija į municipalitetus), didesnės – į dviejų arba netgi trijų lygių administracinius-teritorinius vienetus (pvz., Danija – į municipalitetus ir amptus; Prancūzija – į komunas, departamentus ir regionus). Teritorijos tvarkymas laikomas tam tikrų viešojo administravimo subjektų tiksline veikla.
Žmonės ir jų visuomeninės organizacijos,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!