Atmosfera (gr. atmos – garai + sphaira – rutulys) kaip savarankiška gyvybės sfera neišskiriama. Ji gaubia visas kitas sferas ir sukasi kartu su Žeme. Atmosferos oru kvėpuoja augalai, gyvūnai ir žmonės.
Oras yra sudėtinė atmosferos dalis. Atmosfera apsaugo žemę nuo didelių paros temperatūros svyravimų. Atmosfera niekada nebuvo idealiai švari, joje visuomet būdavo įvairių priemaišų.
Yra 2 atmosferos taršos poveikio aspektai – globalinis (veikia visą atmosferą, planetą) ir lokalinis (vietinis, veikiantis tik tam tikroje teritorijoje). Aš norėčiau aptarti globalinius, pavyzdžiui tokį kaip šiltnamio reiškinys ir rūgštieji lietūs. Nes šios dvi globalinės ekologinės problemos kelia rūpesčių visam pasauliui ir tuo pačiu domina mus.
Darbo objektas – atmosferos oro užterštumo būklė Lietuvoje.
3. išnagrinėti teršalus ir jų sukeliamas globalines problemas;;
4. išanalizuoti oro taršos teisinį reglamentavimą.
1. ORO APSAUGA LIETUVOJE
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, teršalų emisija į orą nuolat kinta.Svarbiausi oro teršalų šaltiniai Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, yra transportas, pramonė ir energetika.
Miestų oro būklę lemia vietinės orą teršiančios įmonės ir transportas. Atmosferos oro tarša miestuose ir pramonės centruose priklauso ne tik nuo išmetamų teršalų kiekio, bet ir nuo meteorologinių sąlygų. Tuose pramonės centruose, kur yra viena didelė aplinka teršianti įmonė (Mažeikiuose, Akmenėje, Kėdainiuose, Ventoje, Jonavoje), nepalankios teršalų išsisklaidymui sąlygos susidaro pučiant tos krypties vėjui, kuris teršalus neša nuo gamyklos link miesto
Šiuo metu Lietuvoje iš viso nustatoma 16 kenksmingų oro priemaišų koncentracijų – sieros dioksido, azoto dioksido, anglies monoksido, sulfatai, sieros vandenilis ir kt..
Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje veiklą vykdė 1081 įmonė. Pagal šių įmonių teikiamas ataskaitas stacionariuose šaltiniuose susidarė 361,8 tūkst. t teršalų, iš jų 273,6 tūkst. t sugaudyta ir nukenksminta oro teršalų valymo įrenginiuose, o 88,2 tūkst. t pateko į atmosferą. Daugiausia lakiųjų organinių junginių – 28,4 tūkst. tonų, anglies monoksido – 21,5 tūkst. tonų ir sieros dioksido – 21,1 tūkst. tonų
Taigi Lietuva tarp pasaulio valstybių išsiskiria labai mažu anglies dioksido emisijų kiekiu. Tai rodo labai...
Šį darbą sudaro 4237 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!