Tarša arba teršimas – medžiagų, preparatų, organizmų ar jų mišinių (toliau – teršalų) išmetimas (išleidimas, paskleidimas) į aplinką (arba į gaminamas medžiagas, pvz., maistą) kaip žmonių veiklos rezultatas, savo pasekmėmis neigiamai veikiantis žmogaus gyvenimo kokybę ar ekosistemas. Be cheminės ir biologinės taršos yra dar ir kultūrinė/estetinė tarša.
Biologinė tarša – užkrėsta mikroorganizmais, parazitinių kirmėlių kiaušinėliais.
Fizinė tarša – triukšmas, vibracija, elektromagnetiniai laukai.
Teršalas – medžiaga (cheminis junginys) ar medžiagų mišinys, kurie dėl žmogaus veiklos patenka į aplinką ir kenkia aplinkai, joje esantiems žmonėms ar turtui.
šilumą – aplinkai nebūdingos šilumos patekimas į aplinką yra šiluminė tarša. Tokios šiluminės taršos pavyzdžiu gali būti padidėjusi ežerų, naudojamų kaip elektrinės aušinimo rezervuaras, vandens temperatūra, besniegės žemės juostos virš prastai izoliuotų šiluminių trasų miestuose žiemą ir kt.
šviesa – miestų augalijai didelę įtaką daro miestą apšviečiančių žibintų šviesa (tai šviesinė tarša).
Teršalai nėra tas pats, kas išmetalai. Išmetalai yra medžiagos, kurios patenka į aplinką dėl žmogaus veiklos, o aplinkai gali ir kenkti, ir nekenkti. Nekenksmingų išmetalų pavyzdžiai yra šiltnamiuose fotosintezės metu pagaminamas deguonis, toks degimo produktas kaip vandens garai.
Oro tarša kenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai. Per pastaruosius dešimtmečius Europoje gerokai sumažėjo daugelio į orą išmetamų teršalų kiekiai, todėl oro kokybė regione pagerėjo. Tačiau oro teršalų koncentracijos vis dar per didelės, ir oro kokybės problema išlieka. Didelė dalis Europos gyventojų gyvena zonose, ypač miestuose, kur nesilaikoma oro kokybės standartų: užterštumas ozonu, azoto dioksidu ir kietosiomis dalelėmis (KD) kelia didelį pavojų sveikatai. Kelios valstybės 2010 m. viršijo vienos arba kelių keturių svarbių oro teršalų emisijos normas. Taigi mažinti oro taršą vis dar yra svarbu.
Kokią žalą daro teršalai?
Oro tarša - oro teršalai gali būti kietųjų dalelių arba dujinio pavidalo. Dauguma – kancerogeninės medžiagos. Žmonės, kurie kvėpuoja šiomis nuodingomis dalelėmis, gali susirgti astma, be to žalojama reprodukcinė sistema. Anot „JAV aplinkos apsaugos agentūros“, dėl oro taršos naujagimiai gali gimti su defektais. 1995 m. atliktas...
Šį darbą sudaro 1175 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!