Ateivės rūšys

• XX a. pabaigoje vis dažniau nusistovėjusi jūros organizmų rūšinė sudėtis ,,suardoma“ introdukuotų ir aklimatizavusių ekzotiškų organizmų rūšių, dar specialioje literatūroje vadinamų ekzotais, invazinėmis rūšimis, nepageidaujamais vandens organizmais, svetimomis vandens rūšimis, kenksmingais vandens organizmais ir kt.
• Toks rūšių išplitimas už savo arealo ribų vyksta nuolat ir tam talkina žmonės plėsdami savo veiklą, pavyzdžiui, kasdami jūrinius kanalus, perskirstydami upių nuotėkį, taip pat įtakos turi ir laivyba. Ypač prie invazinių rušių paplitimo prisideda jūrų transportas, o labiausiai laivu balastiniai vandenys.
• Nuo XIX a. pabaigos balastui pradėtas naudoti vanduo. Smarkiai sutrumpėjus kelionės laikui gali išgyventi daugiau organizmų vežimo metu. Vanduo paimtas iš seklių vietų, turi bakterio-, fito- ir zooplanktono organizmų bei žuvų lervučių mažiau nei per dešimt parų gali būti nuvežta per vandenyną. Jeigu naujoje aplinkoje gyvenimo sąlygos bus palankios, tikėtina, kad išgyvenę kelionės metu balastiniai organizmai sukurs naują populiaciją.
• Šio nekontruoliojamo svetimų organizmų transportavimo padarinių prognozuoti beveik neįmanoma. Pastaraisiais metais vis labiau aiškėja invazinių rūšių problemos globalus pobūdis ir svarba. Nepageidaujamų organizmų nekontroliuojamas plitimas vandens ekosistemose traktuojamas kaip vienas iš rimčiausių globalinių pokyčių, kuris gali būti lyginamas su klimato pokyčiais.
• Daugelyje vietų šios svetimos rūšys iš esmės pakeitė vietines ekosistemas, padarė rimtos žalos ekonomikai ir netgi sukėlė grėsmę žmonių sveikatai.
• Invazinės rūšys gali padaryti žalos ne tik gamtinei aplinkai, bet ir sukelti didelių ekonominių nuostolių. Svetimos, natūraliai Baltijos jūrai nebūdingos rūšys dažniausiai atkeliauja prisitvirtinusios prie laivų korpusų arba su balastiniais vandenimis, tačiau iš visų atkeliavusių rūšių prie naujų gyvenimo sąlygų prisitaiko tik maža dalis. Jei imigravusi rūšis sugeba prisitaikyti prie naujų aplinkos sąlygų, tai per metus į kitus Baltijos jūros regionus ji gali išplisti 300-480 km atstumu. Iš viso Baltijoje užfiksuota 90 introdukuotų rūšių, iš jų mažiausiai 20 vienaip ar kitaip kenkia gamtinei aplinkai ir ekonomikai.
• Žuvis juodasis grundalas Neogobius melanostomus į Baltijos jūrą atkeliavo iš Juodosios, Marmuro, Azovo ir Kaspijos jūrų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!