Ozono sluoksnis

Kasdien vis daugiau perdirbama ir pagaminama naujų cheminių medžiagų, įvairių mišinių, naujų gaminių. Technikos poreikiams jų reikia vis daugiau. Tačiau gamybos procese neišvengiamai susidaro ir kaupiasi atliekos. Per pastarąjį šimtmetį į aplinką išmetama katastrofiškai daug įvairių teršalų. Daug kas suskubo kaltinti chemijos pramonę, pamiršdami, kad atmosferą, dirvožemį, vandenis teršia visa pramonė, transportas ir žmogaus ūkinė veikla apskritai.
Labai svarbu išsiaiškinti, kuo pavojingi išmetami pašaliniai produktai, ką daryti, kokias technologijas diegti, kad jų būtų kuo mažiau, kaip juos perdirbti, nukenksminti ir pan.
Didžiulį Žemės rutulį gaubiantis plonas atmosferos ozono sluoksnis tarsi skydas saugo mūsų planetą nuo stingdančio kosminio šalčio, pražūtingo Saulės radiacijos poveikio. Nors ozonas nuodingas, be jo Žemėje gyvybės nebūtų.
Ozono sluoksnis saugo Žemę nuo ultravioletinių spindulių. Ultravioletiniai spinduliai yra ypač pavojingi, nes jie gali sukelti odos vėžį. Taip pat dėl ozono sluoksnio plonėjimo pastaraisiais metais vis daugėja akių tinklainės pažeidimų, silpnėja augalų ir gyvūnų imuninė sistema, nyksta planktonas ir žuvų mailius, mažėja derlius žemės ūkio kultūrose, susidaro rūgštus lietus.
Ozonas (O3) – dujos, natūraliai aptinkamos mūsų atmosferoje, kurios turi aštrų specifinį kvapą. Ozono kvapą galima užuosti praėjus perkūnijoms, kuomet gausiai žaibuoja, taip pat kvapas gali būti užuodžiamas prie aukštos įtampos elektros linijų. Ozono molekulė lengvai skyla – atiduodama vieną deguonies atomą virsta stabilesniu deguonimi (O2) [5].
Visas stratosferoje esantis ozonas paprastai yra vadinamas ozono sluoksniu, nors iš tiesų tai mažai primena sluoksnį – tam tikrame, dažniausiai 25–30 km, aukštyje ozono koncentracija yra maksimali, o kylant aukštyn ar leidžiantis žemyn ji palaipsniui mažėja. Gryno ozono atmosferoje yra nedaug – vos 3 mm (arba 300 Dobsono vienetų) išsiskirstę po visus atmosferos sluoksnius. Ozono sluoksnis sugeria infraraudonąją Saulės spinduliuotę. Sugerdamas UV spindulius, jis įšildo orą stratosferoje [1].
Ozono sluoksnį XX a. pradžioje atrado prancūzų fizikai Charles Fabry ir Henri Buisson. Vėliau visas jo savybes analizavo ozono tyrimų pionieriumi vadinamas britų meteorologas Gordon Miller Bourne Dobson. Jo garbei yra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!