Radiacijos poveikis žmogaus organizmui

Radiacija yra energija, plintanti aplinkoje elektromagnetinių bangų ar dalelių pavidalu. Apie 80 mūsų gaunamos radiacijos yra kilę iš natūralių šaltinių. Ją skleidžia kosmoso radiacija, ultravioletiniai spinduliai ir natūralūs radioizotopai, ypač radono dujos. 20 radiacijos mes gauname iš dirbtinių šaltinių – iš medicininės įrangos, buityje naudojamų prietaisų, skleidžiančių radiaciją ar mikrobangas, bei iš atominių elektrinių.
Radiacijos poveikis tapo aiškus, atradus rentgeno spindulius, radioaktyvumą ir radioaktyviąsias medžiagas.
Radiacijos keliamas pavojus organizmui gali būti jonizuojantis ir nejonizuojantis. Spinduliavimo esmę sudaro kai kurių cheminių elementų savybė išskirti elektromagnetinę energiją.
Elektromagnetinė radiacija, kuriai yra būdingos ilgos bangos ir mažas dažnis, yra vadinama nejonizuojančia radiacija. Šiai grupei priklauso elektros srovė, radijo bangos, mikrobangos, infraraudonieji ir ultravioletiniai spinduliai. Šios grupės bangos sukelia atomų, esančių biologinėse molekulėse, sukimąsi ir vibraciją.
Radiacinė energija, gaunama veikiant trumpabangėms ir didelio dažnio elektromagnetinėms bangoms, jonizuoja biologines molekules ir išmuša elektronus. Rentgeno spinduliai, gama spinduliai ir kosminiai spinduliai yra jonizuojančios radiacijos pavyzdžiai. Jonizuojanti radiacija gali sklisti elektromagnetinių bangų pavidalu, kaip, pvz., rentgeno ar gama spinduliai, arba dalelių, susidarančių skylant natūraliems radioizotopams ar dirbtinai sužadinant subatomines daleles, pavidalu.
Korpuskulinė radiacija klasifikuojama pagal tai, kokios dalelės yra išskiriamos: alfa dalelės, beta dalelės arba elektronai, protonai, neutronai, mezonai ar deuteronai. Tokių dalelių energija yra matuojama milijonais elektronvoltų (MeV).
Radioizotopai skyla, išskirdami alfa ar beta daleles, ar sugaudami elektronus.
Radiacinis spinduliavimas yra vienas iš pavojingiausiu fizines taršos veiksnys, kadangi jis neturi nei kvapo, spalvos ar kitokiu požymiu pagal kuri ji galima butu greitai pastebėti.
Radiacijos šaltiniai skirstomi į natūralius ir dirbtinius. Natūraliai žmogaus organizmą švitina kosmosas, saulė, gruntas. Tokiu atveju vidutinė sugertoji metų dozė yra 3mSv. Šio natūralaus poveikio išvengti neįmanoma. Kitas reikalas - dirbtinis apšvitinimas, su kuriuo susiduria žmonės, dirbantys specifinėmis sąlygomis ir ligoniai, kuriems tirti ar gydyti naudojamos radioaktyviosios medžiagos ar radiaciją skleidžiantys aparatai. Kadangi radiacija gali sukelti žalingą poveikį, yra nustatomos leistinos apšvitinimo dozės. Jų dydis priklauso nuo apšvitinimo tipo, kuris gali...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!