Astronomijos pagrindai - Planetos

Merkurijus, Venera, Žemė(Ž), Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, Plutonas. Kuo toliau nuo Saulės(S), tuo pl greitis mažesnis. Vidinės p – orbitos arčiau S nei Ž, išorinės – toliau. Vidines pl – Merkurijus ir Venera, kitos išorinės. Vid pl - Merk ir Ven gali atsidurti tarp Ž ir S arba anapus S tokios padėtys vadinamos apatine ir viršutine jungtimis. Kartais M ir V apatinėje jungtyje gali projektuotis į S tai vadinamas pl tranzitas per S. Labiausiai nuo S į rytus nutolusi pl matoma sutemus vakarinėje dangaus pusėj – rytų elongacija, po to pl juda atbuline kryptimi, kol pasiekia tašką labaisiai nutolusį nuo S į vakarus - vakarų elongaciją. Žvaigždinis periodas(p)- laiko tarpas, per kurį pl sugrįžta į tą pačią vietą tarp žvaigždžių. Sinodinis p- laiko tarpas tarp 2 viemodų konfiguracijų. Tam tikras pl, Ž ir S išsidėstymas vadinamas konfiguracija. Išor pl gali būti matomos anapus S, kai S ir pl kryptys priešingos – pl yra opozicijoje, o kai sutampa –jungtyje. Kai pl,Ž,S išsidėsto taip, kad tiesės jungiančios pl, su S ir Ž sudaro statų k, tokia padėtis kvadratūra. Kosminiai gr v1 – 7,8km/s – juda apskritimu, vv1-elipsė apskrit jos viduje. v2=vp=11,2km/s – parabolė, v3>v2 – hiperbolė. Vid Ž centro nuotolis nuo S centro a=1.5 x 108 km astronominis vienetas. Keplerio dėsniai: 1. Visos planetos juda apie S elipsėmis, kurių 1 židinyje yra S. 2. Spindulys vektorius per vienodus laiko tarpus nubrėžia vienodus plotus. 3. 2 planetų periodų kvadratai sutinka kaip didžiųjų pusašių kubai. P12xa23=P22xa13 . Teleskopai: refraktoriai(lęšis), reflektoriai (parabolinis vedrodis), radioteleskopai. Ž grupės pl kietas paviršius, nedidelis skersmuo, didelis tankis. Merkurijus. Skersmuo 2,6 karto mažesnis už žemės, paviršiuje daug kraterių, atmosfera reta, temp +430 – 150, m laukas beveik 300k silpnesnis už Ž, neturi palydovų. Venera. 2 nuo S, skersmuo beveik lygus Ž sk, tanki, iš CO2 sudaryta atmosfera, paviršiuje yra kalnų, žemumų, kraterių, ugnikalnių, tem +460, mag lauko nėra, palydovų neturi, aplink ašį sukasi priešngai. Marsas. Skersmuo 1,9 k mažesnis už žemės, reta atmosfera iš CO2 , stprūs vėjai, sukeliantys smėlio audras, yra kalnynų, lygumų, kraterių, kanjonų, užgesusių ugnikalnių. Ties ašigaliais matomos ledo kepurės, temp ties pusiauju +20 dieną, -100 naktį, 2 palydovai – Fobas ir Deimas. Merkurijus, Venera, Žemė(Ž), Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas, Plutonas. Kuo toliau nuo Saulės(S), tuo pl greitis mažesnis. Vidinės p – orbitos arčiau S nei Ž, išorinės – toliau. Vidines pl – Merkurijus ir Venera, kitos išorinės. Vid pl - Merk ir Ven gali atsidurti tarp Ž ir S arba anapus S tokios padėtys vadinamos apatine ir viršutine jungtimis. Kartais M ir V apatinėje jungtyje gali projektuotis į S tai vadinamas pl tranzitas per S. Labiausiai nuo S į rytus nutolusi pl matoma sutemus vakarinėje dangaus pusėj – rytų elongacija, po to pl juda atbuline kryptimi, kol pasiekia tašką labaisiai nutolusį nuo S į vakarus - vakarų elongaciją. Žvaigždinis periodas(p)- laiko tarpas, per kurį pl sugrįžta į tą pačią vietą tarp žvaigždžių. Sinodinis p- laiko tarpas tarp 2 viemodų konfiguracijų. Tam tikras pl, Ž ir S išsidėstymas vadinamas konfiguracija. Išor pl gali būti matomos anapus S, kai S ir pl kryptys priešingos – pl yra opozicijoje, o kai sutampa –jungtyje. Kai pl,Ž,S išsidėsto taip, kad tiesės jungiančios pl, su S ir Ž sudaro statų k, tokia padėtis kvadratūra. Kosminiai gr v1 – 7,8km/s – juda apskritimu, v

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!