Saulės sistema bei jos planetos

Saulės sistema…….3 Saulė………..4 Merkurijus……7 Venera…..8 Žeme…10 Marsas……11 Jupiteris………..12 Saturnas…….13 Uranas……..15 Neptunas……..16 Plutonas………17 Artimiausios žvaigzdes….18 Kometos19 Naudota literatura..20 • TURINYS Saulės sistema • • Sistemą sudaro Saulė, 9 planetos su 60 palydovų, daugiau kaip 2000 mažųjų planetėlių – asteroidų, skriejančių tarp Marso ir Jupiterio orbitų, bei apie 1000 kometų, nardančių įvairiomis kryptimis. Saulė • Vidutinio dydžio žvaigždė, sistemos energijos ir šviesos šaltinis. Skersmuo – 1392000 km. Masė 332952 kartų didesnė už Žemės masę. Temperatūra gelmėse apie 15000000oC, paviršiuje – 5500oC. Saulė susideda iš vandenilio ir helio, todėl jos vidutinis tankis tik 1,409 karto didesnis negu vandens. Saulė Saulės dėmės •                      Saulės fotosferos dariniai, tamsesni už fotosferą. Susideda iš tamsesnės centr. srities (šešėlio) ir ją supančio šviesesnio pusšešėlio. T-ra 1000-2000 K žemesnė už fotosferos t-rą, dėl to Saulės dėmės yra 2-5 kartus tamsesnės už fotosferą. Magn. lauko indukcija 0.2-0.3 T. Gyvavimo trukmė nuo kelių valandų iki kelių dešimčių dienų, skersmuo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių kilometrų. Susidaro skirtingo magn. poliškumo poromis arba grupėmis. Prasidėjus Saulės aktyvumo stiprėjimo ciklui, pirmosios dėmės pasirodo 30-40 heliografinėse platumose abipus Saulės pusiaujo, vėliau jos pasirodo vis arčiau pusiaujo. Daugiausia dėmių būna 10-20 heliografinėse platumose. Ciklo pabaigoje dėmės telkiasi siauroje juostoje prie pusiaujo. Saulės užtemimai • Visiškas Saulės užtemimas įvyksta, kai jaunas menulis meta šešelį į Žeme. • Dalinis Saulės užtemimas matomas kur ant Žemes krinta Menulio pusšešelis. Merkurijus • Arčiausiai Saulės esanti planeta, matoma be prietaisų akimi, bet tik žemai vakaruose po saulėlydžio arba žemai rytuose prieš saulėtekį. Paviršiaus peizažas panašus į Mėnulio: krateriai, kalnai. Atmosfera labai plona ir reta, dienos ir nakties temperatūrų skirtumai milžiniški, todėl jokia gyvybė Merkurijuje negali egzistuoti. • Venera • Antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta, savo dydžiu ir mase artima Žemei. Venera turi storą, tankią anglies dvideginio ir sieros junginiais prisotintą atmosferą, dengiančią krateriais ir vulkanais nusėtą paviršių. Temperatūra ir aukštas slėgis (90 kartų didesnis negu Žemėje) visiškai netinkamas žmogui. Venera gerai matoma, tai ryškiausias šviesulys po Saulės ir Mėnulio. • Veneros patekėjimas • Veneros patekėjimas. 1996.10.29, Fujicolor 100, 2.8/37 mm, UT 00h15m-00h45m. Žemė • ŽEMĖ iš kitų planetų išsiskiria atmosfera, kurioje gausu deguonies, paviršiumi, kurio didžiąją dalį užima vanduo, ir temperatūra, tinkama įvairioms gyvybės formoms. Saulės sistemoje nėra kitos planetos, kurioje žmogus galėtų gyventi be dirbtinės aplinkos. Žemė turi vienintelį, bet gerai ištyrinėtą palydovą Mėnulį. Pirmoji ekspedicija (N.Armstrongas ir E.Oldrinas, JAV) Mėnulyje buvo 1969 m. liepos mėn. • Marsas • MARSAS – palyginti maža planeta, kurią kasmet galima stebėti kelis mėnesius. Nuo 1962 m. į Marsą buvo pradėta siųsti kosminius aparatus, todėl planeta gerai ištirta, sudaryti marsalapiai. Atmosfera labai reta, vyrauja anglies dvideginis. Paviršius kalnuotas, akmenuotas, daug didelių kraterių. Marsas turi du netaisyklingos formos palydovus: 28 ´ 18 km dydžio bulvės pavidalo Fobą ir šiek tiek mažesnį panašios formos Deimą. • Jupiteris • JUPITERIS – didžiausia Saulės sistemos planeta. Jo masė 2,5 karto didesnė už kitų 8 planetų masę. Jupiterio atmosferos išoriniuose sluoksniuose gausu vandenilio, amoniako ir metano. Spėjama, kad vandenilis yra pagrindinis planetos komponentas, kuris gelmėse gali būti skystas. Jupiteris išspinduliuoja daugiau energijos, negu jos gauna iš Saulės. Magnetinis laukas stiprus. Apie planetą sukasi 16 palydovų: Amaltėja, Ijo, Europa, Ganimedas, Kalista, Leda, Himalija, Lisitėja, Elara, Tebė, Adrastėja, Metija, Anankė, Karmė, Pasifė ir Sinopė. Jupiterį kasmet patogu stebėti kelis mėnesius. • Saturnas • SATURNAS – antroji pagal dydį Saulės sistemos planeta, gerai matoma. Tai vandenilio ir helio dujų kamuolys, per pusiaują apjuostas koncentriniais žiedais, prasidedančiais už 70000 km, o išnykstančiais už 138000 km nuo planetos centro. Saturną lydi daug palydovų: Atlasas, Prometėjas, Pandora, Janas, Epimetėjas, Mimas, Enceladas, Tetija, Telestas, Kalipsė, Dionė, Helena, Rėja, Titanas, Hiperionas, Japetas, Febė. Didžiausias iš jų – Titanas – didesnis net už Merkurijaus planetą. • Saturno žiedai • įdomiausias Saturno elementas- pusiaujo plokštumoje planetą juosiantys žiedai.Yra žinomi 7 pagrindiniai žiedai, sudaryti iš daugybės įvairaus dydžio ledo gabalelių, kurie aplink planetą skrieja tarsi maži menuliukai. Bendras žiedų plotis siekia daugiau kaip 400 000km., o storis vos 17m. Uranas • URANAS – trečioji pagal dydį planeta, stebinanti tyrinėtojus savo keista orientacija erdvėje: skirtingai nuo kitų planetų, jo sukimosi ašis beveik guli skriejimo orbitos plokštumoje. Uranas tarsi rieda orbita apie Saulę, užuot sukęsis vilkeliu. Uraną juosia nedidelė 7000 km pločio žiedinė juosta. Planetos išoriniai sluoksniai dujiniai, paviršiaus temperatūra lab žema. Apie Uraną sukasi 15 palydovų: Kordelija, Ofelija, Bianka, Kresida, Dezdemona, Džiuljeta, Portija, Rozalinda, Belinda, Pakas, Miranda, Arielis, Umbrielis, Titanija ir Oberonas. Kartais Uraną galima pamatyti ir be prietaisų. • Neptūnas • NEPTŪNAS – beveik Urano dvynys. Jis šiek tiek mažesnis, bet masyvesnis. Paviršių gaubia atmosfera iš metano, vandenilio, helio, amoniako dujų. Panašiai kaip Jupiteryje, Neptūne siaučia audros. Planetą lydi 8 palydovai: Najadas, Talasa, Despoina, Galatėja, Larisa, Protėjas, Tritonas ir Nereidė. • Plutonas • PLUTONAS – tolimiausioji ir šalčiausioji Saulės sistemos planeta, atrasta tik 1930 m. Saulės spinduliai iki Plutono keliauja daugiau kaip 5 valandas! Manoma, kad temperatūra planetos paviršiuje niekada nepakyla daugiau kaip –220oC. Planeta mažai ištirta, duomenys apie ją nuolat tikslinami. 1978 m. buvo atrastas vienintelis jos palydovas Charonas. • Artimiausios žvaigždės • Žvaigždė • Atstumas šviesmečiais • Centauro Proksima • 4,27 • Centairo Alfa • 4,33 • Barnardo žvaigždė • 6,00 • Volfo 359 • 8,10 • Lalando 21185 • 8,20 • Leiteno 726-8 • 8,70 • Sirijus • 8,70 Kometos • Dujų ir dulkių uodegos, nukreiptos tolyn nuo Saulės, sklindančios iš kometos galvos, kai kometa yra arti Saulės (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!