Vilniaus astronomijos observatorija

Kaip ir daugelio pasaulio šalių, lietuvių astronomijos pradmenys siekia akmens amžių. Senovės lietuvių domėjimąsi astronomija rodo išlikę senoviški originalūs planetų, žvaigždžių, žvaigždynų ir kitų dangaus šviesulių pavadinimai. Istoriniai šaltiniai liudija, kad lietuviai buvo sukūrę savitą laiko skaičiavimo sistemą. Manoma, kad senovės pagoniškosios šventyklos galėjo būti panaudojamos ir astronominiams stebėjimams.
Penkioliktojo amžiaus pabaigoje Vilnius tapo svarbiu politiniu ir kultūriniu centru Rytų Europoje. Tuo metu Lietuvoje gyveno daug žymių mokslininkų bei menininkų. Paskutinius savo gyvenimo metus Vilniuje praleido žymus lenkų astronomas bei matematikas, Krokuvos universiteto profesorius, Mikalojaus Koperniko mokytojas Vaicechas Brudzevskis (1445-1497). Vilniuje taip pat gyveno astronomas ir matematikas, Koperniko mokinys Greorgijus Joachimas fon Lauchenas (1514-1576). Jis buvo asmeninis Didžiojo Lietuvos kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1520-1572) gydytojas. Tikriausiai ir žymusis Koperniko veikalas De Revolutionibus Orbium Coelestium į karaliaus biblioteką pateko per Retiko rankas. Vėliau ši knyga buvo padovanota Vilniaus universitetui. Išsimokslinę žmonės buvo reikalingi krašto ūkio vystymui ir valdymui. 15-16a. Lietuvos jaunuomenė dažniausiai studijuodavo Vakarų Europos universitetuose. Tačiau ši galimybė netenkino besivystančio krašto poreikių, ir Lietuvos visuomenėje brendo siekis įsteigti universitetą Vilniuje.
Vilniaus universiteto įsteigimas 1579 metais paskatino įvairių mokslo krypčių jų tarpe ir astronomijos vystymąsi. Apie astronomijos dėstymą pirmaisiais Vilniaus universiteto dešimtmečiais patikimesnių žinių nėra. Tačiau tikriausia astronomija buvo dėstoma nuo pat universiteto įsteigimo, nes tokiose praktinėse srityse kaip fortifikacija, balistika, geodezija ir kartografija buvo reikalingos astronomijos žinios. Seniausia žinoma astronominių paskaitų rankraštį yra paruošęs 1629 metais matematikos profesorius Andriejus Milevskis (1591-1656). Pirmoje XVII amžiaus pusėje išgarsėjo matematikas ir išradingas modernių prietaisų meistras Osvaldas Kriugeris (1598-1665). Savo paskaitose jis daug vietos skirdavo ir astronomijai. Manoma, kad jo pastangomis Vilnių pasiekė ir teleskopas. Kriugeris turėjo daugybę mokinių, tarp kurių žinomi ir du astronomai Jonas Rudamina Dusetiškis ir Albertas Dyblinskis. Rudamina savo traktate Illustriora theoremata et problemata mathematica, išleistoje 1633m., yra aprašęs Galilejaus teleskopą bei Jupiterio palydovų stebėjimus Vilniuje. Pažymėtina išimtinai tik astronomijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!