Astronomijos konspektas-teorija

Niutono eksperimentas (trikampė prizmė) – 1666 m.
Volastono plyšinis spektroskopas (1802 m.) – prieš prizmę panaudojo lęšį šviesai labiau sufokusuoti.
Kirchofo ir Bunzeno taisyklė (1862 m.) – kiekvienas cheminis elementas gali turėti tiek sugerties, tiek esmines linijas.
Fotografines plokšteles arba šiais laikais CCD spektrus galima nuskanuoti ir atvaizduoti kaip šviesos intensyvumo kreivę.
O – B – A – F – G – K – M (Oh Be A Fine Girl! Kiss me!) – SPEKTRINĖ KLASIFIKACIJA ASTRONOMIJOJE. Tai žvaigždžių skirstymas į grupes pagal spektruose stebimų cheminių elementų ir jų junginių sugerties linijų ar joustų gylius ir pločius. Iš jų galima nustatyti žvaigždės spektrinę klasę, šviesio klasę ir metalingumą.
ll (Klasės pav. – Šviesios milžinės);
III (Klasės pav. – Milžinės);
IV (Klasės pav. – Submilžinės);
V (Klasės pav. – Nykštukės; komentarai – pagrindinės sekos žvaigždės);
sd (Klasės pav. – Subnykštukės; komentarai – nemetalingos nykštukės);
Šviesio efektai žvaigždių spektruose:
1. Nykštukių spektruose linijos platesnės negu milžinių spektruose (linijos išplinta dėl dažnesnio atomų susidūrimo). Nykštukių atmosferose slėgis didesnis negu milžinių atmosferose.
2. Jonizuotų elementų linijos tamsesnės milžinių ir supermilžinių spektruose negu nykštukių spektruose. Priežastis - esant mažesniam tankiui elektronai sunkiau rekombinuoja. Šviesio kriterijus – jonizuotų ir neutralių elementų linijų tamsių santykis. Pvz.: F-G spektrinių klasių žvaigždėms Sr II/ Fe I tamsių santykis.
3. Milžinėse stiprios molekulių juostos, nes retesnėse ir vėsesnėse milžinių atmosferose sąlygos susiformuoti molekulėms yra palankesnės.
Žvaigždes galima klasifikuoti ir tyrinėti ir naudojant filtrus.
Hercšprungo-Raselo diagrama yra viena garsiausių diagramų astronomijoje.
Žvaigždių formavimasis:
Žvaigždės formuojasi iš tarpžvaigždinės medžiagos – dujų ir dulkių debesų.
Šaltos ir karštesnės dujos stebimos skirtingų spindulių ruožuose. Infraraudonasis spinduliavimas parodo šaltus ir dulkėtus debesis. Rentgeno spinduliai parodo karštas dujas.
Žvaigždžių formavimąsi sukelia:
Masyvių žvaigždžių spinduliuotė, supernovų sprogimai, galaktikų susidūrimai, iš kolapsujančio debesies (gali susiformuoti nuo 10 iki 1000 žvaigždžių), žvaigždžių asociacijos, žvaigždžių spiečiai.
Ties gimimo linija žvaigždės išnyra iš dulkių ir dujų kokono, bet termobranduolinės reakcijos jose dar nevyksta. Jos būna matomos infraraudonuose spinduliuose.
Globulės:
Globulė arba Boko globulė – tamsus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!