Astronomija ir astrologija ne tik labai įdomūs, bet ir pamokantys dalykai.
Jau nuo senų senovės žmonės stebėjo ir domėjosi dangaus kūnais, jų judėjimu. Žmonės domėjosi žvaigždynais, stebėjo saulės ir mėnulio užtemimus, bei kitus svarbius visatos reiškinius.
Daugelį metų buvo manoma, kad žvaigždės tai dievai, nulemiantys žmonių gyvenimą ir mirtį. Daugelis žmonių buvo įsitikinę, kad Žemė – tai visatos centras.
Tačiau šiuolaikinis astronomijos mokslas vystosi ypač veržliai. Ir žmonių požiūris į visatą pasikeitė. Dabar jau kiekvienas supranta, kad žemė nėra visatos centras, o kaip ir visos planetos skrieja aplink saulę.
Šiuolaikiniam astronomijos vystimuisi ypač padeda naujos tyrimo priemonės – nuo radioteleskopo iki įvairių kosminių aparatų, bei tokie fundamentalieji mokslai kaip chemija, fizika, matematika. Juk be fizikos dėsnių ir matematinės kalbos astronomijai tektų vien tik aprašinėti ir klasifikuoti stebimus objektus.
Šiuo referatu yra siekiama ne tik pateikti įdomių astronominių žinių, bet ir supažindinti su šių mokslų ištakomis, istorija, su tuo kaip keitėsi žmonių požiūris į šiuos mokslus bėgant laikui.
Jau nuo senų senovės buvo tikėta, kad dangaus šviesuliai yra dievų valdomi ir paslaptingai lemia žmonių, tautų, valstybių, likimą ir gamtos reiškinius. Šią įsivaizdavimų sistemą jau nuo senų laikų žmonės vadina – Astrologija.
Astronomijos ištakos pasimeta miglotoje senovėje, jai ne mažiau nei keli tūkstantmečiai. Ji buvo paplitusi daugelyje žemės kultūrų, visur buvo panašaus tipo tikėjimas, tik skirtingomis formomis.
Astrologija įsigalėjo toje epochoje, kai žmogus dar negalėjo paaiškinti pagrindinių gamtos dėsnių. Dangaus kūnai atrodė dievais, galingomis dvasiomis ar, mažų mažiausiai, kažkokių dieviškų jėgų simboliais, galinčiais manipuliuoti žmogaus gyvenimu ir mirtimi. Taip pat žmogus danguje ieškojo ženklų, iš kurių galėtų nuspėti ką dievai ruošiasi daryti.
Pradžioje astrologija buvo rytų religija: Mesopotamijoje, šiandieniniame Irake, Babilono bei Asirijos šventikai buvo kartu ir žvaigždžių aiškintojai, nes garbino dangaus šviesulius kaip dievybes. Jas stebėjo ir stengėsi perprasti dievų valią.
Senovės Babilone žvaigždžių išsidėstymas buvo siejamas su žemėje vykstančiais procesais, audromis ir sausrų periodais. Babiloniečiai tikėjo, kad žvaigždynai įtakoja ne...
Šį darbą sudaro 4738 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!