Asmenybės laisvės tema literatūroje (Faustas)

Asmenybės laisvės tema literatūroje

Literatūroje asmenybės dvasinę laisvę riboja galimybės. Būti dvasiškai laisvam – tai neribotai kurti savo vidinį pasaulį ir siekti užsibrėžtų tikslų. Ši tema yra nagrinėjama vieno iš svarbiausių vokiečių Apšvietos epochos rašytojų Johano Volfgango Gėtes filosofinėje, mistinėje dramoje ,,Faustas‘‘. Kūrinyje pagrindinis veikėjas Faustas siekia pagrindinio tikslo – atverti būties paslaptis. Šį siekį jis bando įvykdyti mokydamasis įvairių sričių mokslus, kalbėdamas su dvasiomis, netgi sudarydamas sandorį su Mefistofeliu – piktąja dvasia, kuriai Faustas už visatos esmės suvokimą prižada atiduoti savo sielą, jeigu jis, pasinėręs į jam neįprastą pasaulį, ištars: „Sustok, akimirka žavi!‘‘. Tačiau nei tradicinis ir nuobodus mokslas, nei pagundų ir malonumų kupinas pasaulis jam nesuteikia visiško pasaulio pažinimo jausmo. Jis suvokia, kad pažinti pasaulį gali tik prilygdamas gamtai – idealiai erdvei, kuri leidžia žmogui pažinti save, tačiau jis patiria didžiulį nusivylimą, nes supranta, jog tobulybės jam nelemta pasiekti dėl žmogaus dvilypumo. Fausto siela padaro jį panašų į Dievus ir dvasias, tačiau jo kūnas verčia jį ieškoti malonumų, žemiškų gėrybių, tariamo grožio apraiškų. Todėl jo prigimtis riboja jį patirti dvasinę laisvę ir tai kelia jam didžiules kančias. Faustas sau kelia didelius siekius, tačiau vis susidauria su menkomis galimybėmis ir

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!