Asmenybės laisvės problema lietuvių literatūroje (kalbėjimas)

Laisvas žmogus - tai asmuo, kuris, nepaisant aplinkybių, vadovaudamasis tvirtais savo įsitikinimais, geba jaustis laisvas ir nepriklausomas. Kiekvienas žmogus žodį laisvė suvokia skirtingai, nes kiekvienas yra individuali asmenybė, turinti savą vertybių sistemą. Kaip pagrindines laisvės „rūšis“ būtų galima išskirti vidinę ir išorinę. Vidinė laisvė-tai yra tai, kiek žmogus pats gali sau leisti, kokios yra jo sau nusistatytos normos, principais, kuriais vadovaujantis jis gyvena. Žmogaus vidinė nelaisvė yra visiška priešingybė išorinei. Jeigu vidinė laisvė gali pasireikšti ir vidiniu suvaržymu, išplaukiančiu iš pačio savęs, tai išorinė nelaisvė gali pasireikšti tik kito „pagalba“. Taigi, šiandieninėje savo kalboje ,,Asmenybės laisvės problema XX a. lietuvių literatūroje“ bandysiu perteikti šią problemą, pasiremiant V. Mykolaičio-Putino ir Antano Škėmos kūryba.
XX a. įvykiai - Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, vyraujanti įtampa - darė įtaką lietuvių prozininkų kūrybai. Žodžio ribojimas, pakitęs požiūris į žmogų keitė kalbėjimo būdą apie asmenybės laisvę - savo individualybės suvokimą bei teisę reikšti mintis. Balys Sruoga bei Antanas Škėma XX a. vidurio katastrofų literatūros atstovai, kūriniuose vaizdavę aplinkybių nulemtą asmenybės suvaržymą. Modernisto Vinco Mykolaičio-Putino romane „Altorių šešėly“, kaip ir egzistencialisto Antano Škėmos kūrinyje „Balta drobulė“, asmenybės laisvės ieškojimui didelę įtaką turėjo patys veikėjai. Abiejuose kūriniuose pagrindiniai veikėjai buvo kūrėjai, kurie stengėsi surasti tikrąjį pašaukimą jų gyvenimuose. Nuo mūsų pačių priklauso, ar leisime sau būti savimi ir alsuoti visaverčiu gyvenimu. Žmogus, darantis tik tai ko iš jo tikisi kiti, negali būti laimingas. Atsižadėdamas savo norų, atsižadi savęs, nes ateities kūrimas kitų žmonių troškimų pagrindu, tai savo sielos užgniaužimas. Žymaus lietuvio prozininko Vinco Mykolaičio –Putino psichologinio romano ,,Altorių šešėly“ pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris tėvų noru tampa kunigu, nors vidinis balsas kužda, kad tai nėra jo kelias. Jau mokydamasis seminarijoje, jautėsi vienišas, nesuprastas, nepasitikintis savimi ir suprato, kad norint būti kunigu, reikia pašaukimo, o jis kunigystei pašaukimo nejautė. Mąstė ir apie išstojimą iš kunigystės, bet baimė įskaudinti artimuosius neleido...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!