Asmenybės kūrybingumas ir vaizduotė

Asmenybė yra labai sudėtinga, todėl jos negalima paaiškinti vienu teoriniu modeliu. Nėra netgi vieningo asmenybės apibrėžimo - jų priskaičiuojama apie 80 ir tarp jų nėra nė vieno , kurį būtų galima visiškai paneigti. Vieno apibrėžimų autoriai akcentuoja asmenybės santykį su aplinka, kiti - psichinių procesų visumą, dar kiti - asmenybės bruožų unikalumą. Panašiai yra ir su asmenybės teorijomis: jų yra daug ir kiekviena vis kitais aspektais bando paaiškinti, kas yra žmogaus asmenybė, kaip ji funkcionuoja. Visos jos yra teisingos, todėl egzistuoja lygiagrečiai, papildydamos viena kitą. Kiekviena asmenybės teorija bando pateikti asmenybės modelį, kuris paaiškintų asmenybės struktūrą, varomąsias jėgas, kurios skatina asmenybę vystytis ir funkcionuoti, numato asmenybės pažinimo būdus, taip pat, kaip nustatyti sutrikimus ir juos pašalinti. Kiekviena asmenybės teorija remiasi filosofinėmis prielaidomis, kurios dažniausiai atspindi laikmečio požiūrį į asmenybę. Pirmieji bandymai apibūdinti žmogaus asmenybę, jos elgesio dėsningumus siekia neatmenamus laikus: įvairių faktų, pastebėjimų galima rasti mituose, istoriniuose veikaluose, pasakose, religiniuose raštuose. Antikos filosofai taip pat domėjosi žmogaus asmenybės sandara, funkcionavimu: Aristotelis, Platonas ir Hipokratas nagrinėjo sielos prigimtį, Demokratas siūlė ją į atomus, Sokratą domino gyvenimo prasmės klausimas. Tik asmenybės mokslas ir asmenybės teorijos parodo, kuo skiriasi žmonės, atskleidžia jų elgesį įtakojančius veiksnius ir tuo pačiu sudaro galimybę apibūdinti konkrečią asmenybę ir prognozuoti jos veiksnius. Asmenybė, kaip ir intelektas, yra sąvoka, kurios neįmanoma pamatyti, apčiuopti arba pamatuoti. Psichologai asmenybe vadina savitą ir pastovią žmogaus mąstyseną, jauseną ir veikseną.
Asmenybės vaizduotė
Lietuvių kalboje šiam procesui žymėti, be vaizduotės, dar yra vartojamas tarptautinis fantazijos terminas. Gana dažnai kasdieninio bendravimo praktikoje šiems terminams priskiriamos skirtingos ir moksliškai neapibrėžtos reikšmės. Vaizduotė kartais laikoma bet kokia vaizdinių tėkmė, besiremianti tik vaizdinės atminties procesais (pvz., vaizduojuosi kambarį, kuriame gyvenu). Nors kai kurie psichologai teigia, kad tarp atminties ir vaizduotės vaizdinių nėra esminių skirtumų, nes atmintyje išlaikyti ir atkuriami suvokiniai yra daugiau ar mažiau rekonstruojami, tačiau dauguma vaizduotę tyrusių psichologų...

Daugiau informacijos...