„Aš“ kelias į save (esė)

Aš einu tolyn. Einu, vos pavilkdama kojas ir tarsi sukaustyta sunkiausių pasaulio grandinių skinuosi kelią tolyn. Nežinau, kur einu, nežinau, kur tas kelias nuves. Kažko ieškau. Žinau tik tai, kas esu. Sakau sau garsiai: „esu aš žmogus“. Staiga, suklupus, suabejoju: „o gal aš tik mąstanti nendrė?“ Bet ir mąstyti man dabar sunku, nes vis prisimenu, kad turiu surasti, tačiau tamsiu, ašarų ir smalos sankaupos keliu einu, o surasti ką - taip ir neprisimenu. Eidama pakelėj sutinku savo rasę. Jiems aš šypsausi, mojuoju, dovanoju meilę. Šypsausi, kad mane atpažintų, priimtų, suprastų, matytų kaip savą, nes svetimus jie suvalgo. O juk suvalgyta būti nenoriu, nes privalau eiti tolyn, kažką rasti svajoju. Einu jau ilgai, priešakį matau saulę leidžiantis. „Ji tokia ryški ir stulbinanti, kokia aš niekada nesugebėsiu būti“, - pagalvoju. Ugnies kamuolys danguje nupiešia mano portretą ant žemės. Sustoju, apsisuku, įdėmiai skenuoju. Matau save, tokią mažą, suspaustą, tačiau nuo galvos iki kojų pilną drąsos ir ryžto. Kažkur galvos dalyje tūno šlakelis egoizmo, o širdies zonoj visas stalčius kūrybos. Šešėlyje lyg veidrodyje matau besikilnojančią krūtinę. Su kiekvienu (įkvėpk) joje vis daugiau ir daugiau meilės. Manieji plaučiai atlieka kvėpavimo funkciją dėl kitų, o jos mažų plaučių alveolės nepamiršta ir savo šeimininkės. Aš pamirštu, tokia jau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!