Archyvai Naujųjų laikų laikotarpiu

2.1. Archyvai Naujųjų laikų laikotarpiu (XV a. pab.; XVI–XVIII a.). Archyvai (dokumentų visumos prasme) kaupti karalių archyvuose. Šiuo laikotarpiu steigti valstybės archyvai, kartu ir įstaigų, saugojusių anksčiau veikusių įstaigų dokumentus, archyvai. Pradėta atrinkti archyvuose saugotinus dokumentus. Atsirado su archyvų veikla susijusių leidinių, pradėti statyti specialūs pastatai archyvams saugoti. Naujieji laikai išsiskyrė Renesanso „apogėjumi“, absoliutizmu (nuo Liudviko XIV laikų iki XVII a.) ir reformacija (kuriai vykstant daugelis feodalų prarado archyvus), švietimo epocha (XVII a.) ir Prancūzų revoliucija; pastaroji lėmė archyvų centralizavimo proceso pradžią.
2) Veikiančių institucijų archyvai (einamieji archyvai), kartu saugantys ir istoriškai svarbius dokumentus.
Ryšio tarp šių archyvų (bent jau nebuvo vieningos jų kontrolės) nebuvo. Kai kurios įstaigos, vengdamos didėjančio senų dokumentų kiekio, juos perduodavo saugoti bibliotekoms, todėl šiose galima rasti ir valstybinių institucijų dokumentų. Tik nuo XVII a. palaipsniui pripažinta valstybės teisė į dokumentus, kuriuos sudarė valstybinės institucijos ir, dažnai, patekusius į privačių asmenų rankas ar šeimų archyvus.
Karūnų archyvai. Absoliutinių monarchijų laikotarpiu siekta sukoncentruoti archyvus karalių archyvuose. Karališkieji archyvai iš kitų įstaigų siekė perimti dokumentus (kopijas), susijusius su valdovu. Monarchai, bijodami prarasti turtą, valdžią, ribojo priėjimą prie karališkųjų archyvų, taip jų archyvai tapo uždaresni ir mažiau prieinami.
Pvz., Anglijoje daugelis aukštas pareigas ėjusių pareigūnų (ministrų, karalių sekretorių, iždininkų) jų veiklos metu sudarytus dokumentus laikė privačia nuosavybe. Iš sukauptų dokumentų sudarydavo savo archyvus ir bibliotekas, kuriuos perduodavo paveldėtojams. Anglijoje, siekiant sukaupti dokumentus, pradėta kovoti su tokia praktika. Nuo XV a. Anglijoje galiojo įstatymas, pagal kurį miestų vadovai į valstybinę saugyklą turėjo perduoti jų pareigų ėjimo metu sudarytus dokumentus, bet praktiškai tai buvo vangiai vykdoma. Dokumentų kiekis Anglijos karališkojoje kanceliarijoje (tokia įsteigta prie slaptosios kanceliarijos) ir kitose įstaigose vertė spręsti dokumentų saugojimo klausimus. 1578 m. įkurtas Valstybinių dokumentų archyvas (karalienės Elžbietos laikais) ir dokumentai (saugoti Tiudorų dinastijos ir užsienio politikos ir kolonijų reikalų dokumentai) pradėti kaupti vienoje vietoje. Tokiu būdu Karalienė Elžbieta davė pradžią...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!