Vaikų skaitymo tyrimai XX a.

Pedagogų požiūris į vaikų skaitymą ir lektūrą. Mašiotas – vaikų literatūros kūrėjas ir skaitymo teoretikas. Jakučionis apie vaikų literatūros turinį. Skabeikos reikalavimai vaikų skaitiniams. Puidos pažiūros į vaikų skaitymo teoriją ir praktiką. Geniušo pažiūros į vaikų lektūrą ir skaitymą, rekomendacijos tėvams ir pedagogams dėl kn propagandos ir darbo su ja.
K.Skabeika: Pedagogas. Pabrėžia būtinumą tirti vaikų skaitymą, atsižvelgiant į psichologiją, suvokimą, amžių. Negalima brukti visko vaikui, kas skirta suaugusiem, reikia to, kas skirta vaikui. Straipsniuose rėmėsi rusų, užsienio pedagogų, btekinkų, rašytojų mintimis: išdėstė jų tyrimų duomenis, išvadas, apibūdino naudotus metodus. Jo manymu vaiko skaitymą derėtų pradėti nuo fantastinės literatūros (stebuklinių pasakų) ir toliau eiti prie realistinio pobūdžio kn. Mokytojui svarbu įkvėpti vaikui norą skaityti, parinkti jiems tinkamą kn.
A.Jakučionis: 1910-11m. nustatinėjo vaikų skaitymo turinį, tvarką, remdamiesi kultūrinio evoliucionizmo teorija (teigianti, jog vaiko vystymasis pakartojąs nueitus žmonijos istorinės raidos etapus). Kaip geriausią vaikams teiktiną medžiagą siūlė liaudies kūrybą, motyvuojant, kad vaikai arčiau liaudies, jiems tautosaka lengviau suvokiama, veikianti jausmus, lavinanti vaizduotę, gimtąją kalbą.
J. geniušas: „radijo pašnekiuose su mokytojais ir tėvais“ (1930) rašė, kad kiekvienoje mkloje turi būti daromos vaiko skaitymo anketos. Konkrečiai nurodė, kokie turėtų būti pgr klausimai (pvz.: koks žanras labiausiai mėgiamas: lyrika, epas, drama; kaip veikia vaikus moralumo aspektai; kuri nuotaika labiausiai mėgiama, kurie herojai ir jų darbai labiausiai patiko vaikams). Liečiami literatūrinio auklėjimo ir poezijos mokymo psichologijos bei metodikos klausimai. Neigė objektyviąją literatūros, poezijos reikšmę, atskirdams turinį nuo formos, menkino turinio vaidmenį. Idėja, turinys nesvarbu, svarbiau – formos grakštumas, dailumas.
K.Puida: Rašytojas ir pedagogas. Aitvaro slapyvardžiu išleistoje kn „Rytojun bežiūrint (1913)“ daug vietos skiria parodyti btekininko vaidmeniui organizuojant, tiriant, koreguojant vaikų skaitymą (vadovavimas skaitymui ). Rėmėsi užsienio (JAV, Anglijos) btekų patirtimi. Nauja buvo tai, kad jis aukštai iškėlė btekininko vaidmenį. Skatino tirti tėvų, ypač inteligentų šeimų poveikį, vaikų lektūrai, siūlė dalinti jiems anketas, klausti ką vaikai skaito. Jo nuomone, šeimos, beveik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!