Ar surasime priešnuodį nuo smurto viruso?

Šiandien smurtas Lietuvoje plinta lyg virusas. Tėvai žaloja savo vaikus, paaugliai žiauriai peiliais sprendžia menkiausius konfliktus, vienas už kitą šiurpesni kriminaliniai įvykiai šalies kaimuose ir miestuose užpildė pirmuosius dienraščių puslapius, jie vis neišnyksta iš televizijos žinių pranešimų.
Vieni teigia, jog smurto kulto plitimui didelės įtakos turi televizija, jog ekrane rodomas blogis glaudžiai susijęs su didėjančiu pačios visuomenės žiaurumu. Kiti tvirtina, jog tai susiję su augančiu alkoholizmu, narkomanija, nedarbu ir kitais negatyviais socialiniais reiškiniais.
Pastaruoju metu visą pasaulį sukrėtė šėtoniškas terorizmo protrūkis. Kodėl tampame vis agresyvesni? Ką privalo padaryti valdžia, visuomenė ir kitos institucijos, kad būtų užkirstas kelias smurto kultui? Vis energingiau prieš smurto ir prievartos demonstravimą žiniasklaidoje pasisako Krikščionių demokratų atstovai, Seimui pasiūlę priimti įstatymą, draudžiantį smurto ir pornografijos rodymą per televiziją.
Taigi, pridėję ranką prie širdies, prisiminkime, ar nedavėme tokių auklėjimo pamokų savo vaikams? Vaikučiui parkritus, ne kartą teko matyti ir girdėti sakant: "Padaryk nu-nu šitai kėdutei (ar stalo kampui)…" Taip skatiname vaiką nukreipti pyktį į konkretų daiktą, užuot paguodę ir pasakę: "Nenusimink, tau nepasisekė, greit viskas praeis…"
Psichologė Maria Fiurst knygoje "Psichologija" agresiją nagrinėja keliais aspektais. Bendro agresijos, kaip ir emocijų, apibrėžimo ji nepateikė, tačiau atskleidžia keletą ją aiškinančių teorijų.
Kasdienėje kalboje agresija dar vadinama smurtu ir žiaurumu. Autorė pamini agresija vadinamus veiksmus: užsispyrimą, įniršio priepuolį, plūdimąsi, įžeidinėjimą, baudimą, vogimą, baldų laužymą, antausius, badymą peiliu, šaudymą, žudymą, šantažą, studentų riaušes, karą, bombardavimą, nusikalstamumą ir net "kartais perdėti atsakomuosius įstatymo saugotojų veiksmus".
M.Fürst teigia, jog agresija gali būti pakartojama kaip išmoktas veiksmas. Išmokimu pagrįstos agresijos teorijos teigia, kad agresyviai reaguoti išmokstama stebint kitų elgesį. Tarkim, jei šeimoje, mokykloje, tarp pažįstamų ar per žiniasklaidą (daugiausia per televiziją ar kiną) matoma, kad agresyvūs veiksmai atneša norimą rezultatą, to išmokstama veikiant pakaitiniam pastiprinimui.
Socialinio išmokimo teorijos pagrindėjo kanadiečio psichologo A.Banduros (1977) atlikti eksperimentai tą patvirtino. Toks pavyzdys iš A.Banduros tyrimų: vaikas šeimoje stebi konfliktines situacijas. Mama pyksta, bet valdosi,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!