Epikūro etikos bruožai

2006
ĮVADAS
Antikos filosofas Epikūras (341 – 270 m. pr. Kr.) padejo filosofinius, etinius pamatus žmogaus laimingo gyvenimo sampratai, kurio pagrindinis principas ir kriterijus – malonumas. Savitai interpretuojama malonumo sąvoka buvo Epikuro įsteigtos filosofijos mokyklos bendruomenės kasdienio gyvenimo atrama ir etinių svarstymų, gausių knygų dominuojantis požiūris. Epikūro etika laikoma hedonistine1. Bet Epikūras nebuvo pirmasis graikų filosofas kurio etiką būtų galima pavadinti hedonistine. Aristipas Kirėnietis – taip pat hedonistas, tačiau Aristipo malonumo samprata skiriasi nuo Epikūro sampratos. Epikūriečių laimingo gyvenimo mokymas paremtas normatyviai aiškinamu protingo malonumo principu. Epikūro etinio hedonizmo mokymas malonumą laiko žmogaus lamingo gyvenimo būtina ir svarbiausia sąlyga. Epikūras hedonizmui suteikė orginalią formą,labai tolimą įprastam Aristipo hedonizmo stiliui. Epikūras tęsė ir plėtojo antikos filosofavimo klasikinę tradicją: filosofas žino laimingo, tikro gyvenimo pagrindus, jis pats taip gyvena taip, kaip skelbia jo žinojimas ir mokymas.
EPIKŪRO GYVENIMAS
Epikūras (341-270 m. pr. Kr.) gimė Samos saloje, bet savo kilme buvo atėnietis. Jo tėvas buvo mokytojas, tad Epikūras anksti gavo pradinį išsimokslinimą. Būdamas aštuoniolikos metų apsigyveno Atėnuose. Jaunuolis anksti pradėjo domėtis filosofija, nors nuodugnaus filosofinio išsilavinimo neturėjo epikūras klausėsi įvairių pakraipų filosfų: iš Demokrito šalininko Nausifano sužinojo apie atomizmą (Epikūras veliau neigė esąs Demokrito mokinys, tačiau atomistinis mokymas paliko gilų pėdsaką etinio hedonizmo teorijoje); buvo susipažinęs su skeptiko Pirono pažiūromis
Po Aleksandro Makedoniečio mirties (322 m.pr.Kr.) prasidėjo atėniečių, gevenusių Samos saloje, persekiojimas. Epikūras su tėvais gyveno įvairiuose Mažosios Azijos miestuose. Čia iki trisdešimt dvejų metų amžiaus Epikūras vertėsi filosofijos pedagonine veikla. 306 - 307 m.pr.Kr. trisdešimt penkerių metų filosfas jau visam laikui grįžta į Atėnus. Netoli miesto ribos nusiperka sodą ir įsteigia savo garsiąją filosofijos mokyklą (todėl ji vadinama „Epikūro sodu“, o jos atstovai„sodo filosofais“). Epikūro sodybos vartus ženklino iškalbinga filosofinė sentencija: „Svety, čia tau bus gerai : čia malonumas – aukščiausioji gėrybė“. Vandens ąsotis ir duona prie vartų tarsi liudijo, kad atvykėliai yra iš tikrųjų laukiami svečiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!