Ar reikia lietuvai šauktinių?

Ar reikia Lietuvai šauktinių? Šauktiniai yra visame pasaulyje diskutuotinas klausimas, kuris dažnai skaldo visuomenę, nes nuolat atsiranda oponuojanti pusė. Lietuva – ne išimtis. Tiek šauktinių turėjimo, tiek šauktinių neturėjimo Lietuvoje šalininkai turi labai gerų ir visapusiškų argumentų, kuriais gali apginti savo poziciją diskutuojamu klausimu. Asmeniškai esu skeptiška šauktinių atžvilgiu, nes manau, kad šauktiniai po 9 mėnesių tarnybos nėra pilnai paruošti karinei situacijai ir dažnai yra vadinami tiesiog karo ,,mėsa“. Tačiau prieštaraujantis argumentas yra toks, kad geriau jau šiokių tokių įgūdžių turintis asmuo, nei nieko apie karybą ir jos taktiką neišmanantis žmogus. Todėl norėčiau aptarti kelis, dažnai naudojamus argumentus ir pastebėjimus bei keliamus klausimus apie šauktinius ir savanorius. Pradėkime nuo to , kodėl šauktinių sistema buvo sugražinti. Vienas iš pagrindinių argumentų – kariuomenės gretų papildymas ( iki 2024 metų bus įkurti dar du nauji batalionai, kuriuose reikės užpildyti naujas darbo vietas). Siekiama, kad žmonės labiau linktų į profesinę karinę karybą, užpildytų batalionuose esančias laisvas vietas ir padaliniuose nuolatos būtų tam tikras karių skaičius, kad iškilus pavojui būtų tam tikras paruoštas rezervas. Nors atsargoje ir turime daug tarnavusių žmonių ir šiek tiek išmanančių karybą, tačiau reikia nepamiršti ir to, kad dažnu atveju karą laimi tie, kas turi daugiau pasirengusių karių čia ir dabar. Dėl šios priežasties ir buvo sugrąžinti šauktiniai, kurie nors ir nėra profesionaliai paruoši, bet nuolatos esantys batalione budėjimo režime. Taip pat reikia nepamiršti, kad pagal naujausius duomenis apie trečdalis asmenų po privalomos tarnybos pasilieka tarnauti, pasirašo terminuotą sutartį ir galbūt ateityje planuoja tapti tam tikros srities karybos profesionalais. Kariuomenė – gyvenimo ir patriotizmo mokykla. Tai yra dar vienas svarus argumentas, kodėl Lietuvai yra naudinga turėti šauktinių kariuomenę. Nors mano asmenine nuomone patriotizmo klausimas šauktinių batalionuose nėra svarbiausias dalykas, bet tam tikrų naudingų savybių įsisavinimo klausimu kariuomenė atlieka ypač svarbią rolę. Yra pastebėta, kad didelę šauktinių tinklo dalį sudaro asmenys, kurie ką tik baigė mokyklą ir gyvena didmiesčiuose arba asmenys, kurie į kariuomenę patraukia dėka patriotizmo jausmo savo šaliai. Tačiau nemažą dalį šauktinių sudaro ir asmenys iš asocialių šeimų, našlaičiai ir netinkamą gyvenimo kelią pasirinkę žmonės. Šiuo atveju, manau, kad kariuomenė yra jiems tarsi išsigelbėjimo valtis, kuri jiems suteikia ne tik karybos pradmenis, naujus įgūdžius, tačiau ir naują šansą integruotis į visuomenę. Prisideda prie naujų galimybių suteikimo bei suformuoja stiprų moralinį stuburą. Pasak pažįstamų, buvusių šauktinių, tarnybos metu patriotiškumui nėra skiriama labai daug laiko, tačiau matau nemažai atvejų, kai jauni vaikinai patraukia savanoriškai kariuomenės link dėka šio jausmo. Vienas tokių – žurnalistas I. Krupavičius, kuris savanoriškai pasirinko tarnybą ir patriotizmo sėmėsi iš partizanų: „Kai kurie per mažai galvoja apie laisvę. Natūralu, esame laisvi, nepriklausomi, mažai kas pagalvoja, kokia to kaina. Jei žmogus pats neprisidėjo prie laisvės kovų, sudėtinga tai suvokti”. Žinoma, yra ir tokių atvejų, kuomet kariuomenė iš naujo išugdo patriotizmo jausmą žmoguje: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!