Elektroninė demokratija Lietuvoje. Ar Lietuvai reikalingas balsavimas internetu?

Vilnius, 2007m.
Naujosios informacinės technologijos vaidina vis didesnį vaidmenį kiekvieno iš mūsų gyvenime. Nors vos prieš 15 metų internetas dar net nebuvo prieinamas didžiajai visuomenės daliai, dabar jo teikiamos galimybės yra labai plačios ir jų vis daugėja. Internetu jau dabar galima susimokėti mokesčius, nusipirkti beveik bet kokią prekę – kitaip sakant, didelė dalis finansinių operacijų, kurios seniau buvo įsivaizduojami tik realiame gyvenime, persikėlė į informacinę erdvę ir gali būti tvarkomos niekur neišeinant iš namų, keliais pelės mygtukų paspaudimais. Matant, kaip internetas palengvino žmonių dalyvavimą ekonominiuose procesuose, buvo iškelta idėja, kad internetas analogiškai gali būti naudojamas ir politikoje – suteikti žmonėms galimybę išreikšti savo nuomonę svarbiais klausimais net neišeinant iš namų ir taip padidinus piliečių galimybę dalyvauti sprendimų priėmime stiprinti atstovaujamąją demokratiją.
Tokia demokratijos forma buvo pavadinta E-demokratija (angl. eDemocracy). Pati E-demokratijos sąvoka yra labai plati – ji aprėpia ir internetinį balsavimą, kai rinkėjai savivaldybių, parlamento ir pan. rinkimuose gali balsuoti internetu, ir internetinius referendumus, kurie yra tarsi šiuolaikinė senovės Graikijos laikų tiesioginės demokratijos forma – piliečiai gali pritarti arba nepritarti valdžios sprendimams tiesioginiu balsavimu, ir tiesiog nuomonės reiškimą internete, kai piliečiai gali išsakyti savo nuomones, o politikai jas išgirsti tiesiogiai, be jokių tarpininkų. Šiame rašto darbe aš didžiausią dėmesį skirsiu internetiniam balsavimui – remdamasis jau esamais pavyzdžiais, taip pat teoriniais pastebėjimais, analizuosiu jo privalumus ir trūkumus, taip pat bandysiu atsakyti į klausimą, ar Lietuvai reikia įsivesti galimybę balsuoti internetu. Visgi dėmesio skirsiu ir kitoms E-demokratijos formoms, kadangi jos visos yra glaudžiai susijusios ir, mano nuomone, nagrinėti jas reikia bendrai.
Prieš pradėdamas gilintis į internetinio balsavimo įvedimo problemą, apžvelgsiu, kokia padėtis internetinės demokratijos sferoje Lietuvoje yra dabar. Remiantis Statistikos departamento teikiamais duomenimis, 2007 m. pradžioje Lietuvoje internetą turėjo apie 40,3 % Lietuvos namų ūkių, pagal tuos pačius duomenis, 17,6 % visų 16-74 metų Lietuvos piliečių naudojo informaciją iš valstybės institucijų tinklalapių , taigi, pasinaudojo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!