Demokratijos konsolidacijos problemos Lietuvoje

Nagrinėjant demokratijos konsolidacijos problemą Lietuvoje, darbo autoriaus manymu, yra skirtinos dvi problemų grupės. Pirmoji iš jų, tai dabarti­nės mūsų valstybės sąrangos elementų funkcionavimas bei jų tar­pusavio sąveika. Antroji, Lietuvos politiniu jėgų tarpusavio santy­kiai ir bendradarbiavimo galimybės tolesnio demokratijos įtvirtini­mo labui arba, kitaip sakant, demokratijos konsolidavimui spartinti. Aptariant pirmąją problemą, pažymėtina, kad vieną esmingiausių de­mokratijos elementų yra pagrindinių valstybės sąrangos struktūros dalių sudarymo būdai, jų funkcijos bei tarpusavio santykių darna.
Šiuo aspektu žiūrint į dabartinės Lietuvos politinį gyvenimą, gali­ma teigti, kad per dešimt atkurtos nepriklausomybės metų mūsų šalis sugebėjo įveikti jai primesta tolalitarine sistemą bei vieną svarbiausių jos reliktų tariamąjį nacionalinį valstybingumą su viso­mis jos struktūromis ir sukurti šiandieninės demokratijos reikalavi­mus atitinkančią valstybės sąrangos sistemą. Tarp jų galima būtų paminėti bendrus demokratijos elementus: mišri rinkimų sistema, laisva pliu­ralistinė partinė sistema, laisva spauda, laisvas nuomonės reiški­mas ir visi kiti dalykai, kurie būdingi demokratiškai tvarkomai valstybei. Pagal šituos kriterijus Lietuva priskirtina prie demokra­tinių valstybių. Laisvės rūmų kasmet skelbiamame demokratinių, ir nedemokratinių valstybių sąraše tai irgi patvirti­nta. Tačiau, darbo autoriaus nuomone, tai nereiškia, kad tolimesnis demokratijos ugdymas, jos konsolidacijos būtinybė yra neaktualus dalykas. Atvirkščiai. Bene svarbiausia yra tai, kad mums per palyginus trumpą nepriklauso­mybės laikotarpi dar nepavyko galutinai įveikti gana daugelio ne­tolimos totalitarinės praeities reliktų mūsų politinėje sąmonėje ir konkrečių valstybės sandaros elementu praktinėje veikloje. Todėl, manyčiau, kad viena svarbiausių valstybės struktūros grandžių veiklos kokybės bei valstybės biurokratinės sistemos optimizavimo problema - išlieka. Institucinių pokyčių, apie ku­riuos mes kalbam, konstatavimas mūsų valstybėje anaiptol nereiš­kia tokį patį vertybinių pokyčių konstatavimą. Aš galvoju, kad tik­roji demokratinės valstybės branda turi būti matuojama pagal ši­luos du pokyčius, ne formalius struktūrinius, vien tiktai kiekybinius, bet pirmiausia pagal vertybinius, kurių pasikeitimas yra kur kas sudėtingesnis ir gali užsitęsti dešimtmečiais. Šilai ypač norisi pabrėžti dėl to, kad neretai pagal formalius struktūrinius pokyčius atsiran­da perdėto optimizmo dėl mūsų demokratijos. Kuris po eilinės ekonominės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!