Pokomunistinės šalys: demokratijos įtvirtinimo problemos

Vilnius, 2006 m. lapkričio 20 d.
Įvadas
Pokomunistinė padėtis Europoje ir pasaulyje- dvilypė ir permaininga. Viena vertus, Sovietų sąjungos žlugimas, šaltojo karo pabaiga atnešė teigiamų padarinių pasaulinei politikai, ekonomikai ir tarptautiniams santykiams. Tačiau tai nebuvo tokia griaunanti jėga, kaip buvo tikėtasi. Iš pradžių išsivadavimo iš priespaudos revoliucijos buvo aukštinamos kaip demokratijos pergalės prieš totalitarizmą, tačiau vėliau modernusis mąstymas buvo nustumtas į šalį ir jį pakeitė nerimas, radikalių pokyčių troškimas, anarchija.1 Išnyko senojo žemyno skirstymas į kapitalistinį ir socialistinį, bet vis dar tikslinga jį skirti į atsilikusį ir klestintį, demokratinį ir besidedantį tokiu.
Ne gana to, atsirado naujas terminas- pokomunistinės šalys ir, deja, su tuo susijusios problemos. Be gausybės ekonominių, socialinių, tautinių ar teritorinių problemų, iškilo ir pačių kebliausių- politinių, visų pirma, demokratijos įtvirtinimo problemų. Taigi, šio rašto darbo tikslas yra pabandyti paaiškinti buvusių socialistinių šalių problemas mėginant adaptuotis šiuolaikiniame moderniame pasaulyje.
Rytai-Vakarai? Vakarai!
Pirmoji problema iškilusi pokomunistinėse visuomenėse buvo pasirinkimas, kokiu pavyzdžiu sekti. Naujoms valstybėms, neturinčioms politinės patirties ir lyderių, reikia nuorodų, kuriomis galėtų vadovautis.2 „Žmonėms reikia sąlygiškai pastovių vaizdinių, kuriuose atpažintų save, reikia įkvepiančio geresnės santvarkos įvaizdžio" 3. Nebe liko vieningos ideologijos ir nacionalinio išsivadavimo tikslo, todėl pradinę nostalgiją ir euforiją ėmė lydėti klausimas: o kas toliau?
Žmonių pasąmonėje per pusę šimtmečio susiformavęs troškimas priešintis išsiveržė visu pajėgumu. Svarbiausia tapo surasti alternatyvią naują ideologiją, kuri išspręs visas problemas ir atneš materialią naudą. Be abejo, šia ideologija tapo taip ilgai laukta, mitais apipinta demokratija. Tačiau visuomenės, kurios vis dar gyvena kontrolės, apgaudinėjimo ir baimės dvasia, kurios neturi susiformavusios pilietinės ir demokratinės savimonės negali staiga pradėti „demokratiškai“ ir „liberaliai“ mąstyti. Tautos per naktį iš pokomunistinių bandė tapti „europietiškomis“, tačiau tai neįmanoma. Pasikeitus istorinei ir geopolitinei padėčiai dvasiškai žmonės nepasikeitė, visuotinė apatija, abejingumas vykdomai politikai, bejėgiškumas ir menkumo jausmas neišgaravo. Iš tiesų maža dalis gyventojų suprato, kas apskritai yra demokratija ir pertvarkos bei suirutės laikotarpiu sunkiai įžvelgė jos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!