Ar reikia kovoti su savo prigimtimi? (Šekspyras, Mykolaitis-Putinas)

Žmogaus gyvenimas tai lyg žemėlapis su daugybę įvairiausių kelių, teisinga kryptimi keliauti jam padeda jo pačio prigimtis. O prigimtis – tai mūsų įgimtos, unikalios savybės, individualūs bruožai bei mąstymas. Tačiau nepaisant to, kai kurie žmonės, paveikti dažniausiai aplinkos, drastiškai renkasi jų prigimčiai prieštaraujantį kelią, mano, kad kovojimas su savo prigimtimi yra geras pasirinkimas. Vilijamo Šekspyro žodžiai: „Mat, prigimtis, tolydžio augdama, / Brandina ne tiktai stiprybę kūno, /Jo rūmui augant, auga mumyse / Ir dvasios reikalavimai ir proto.”, verčia mus susimastyti ir suprasti, kad prieštaravimas prigimčiai neišugdys mūsų proto ir neleis mūsų dvasiai jaustis laisvai, kiek gyvenant paklūstant savo prigimčiai.
Visu pirma, žmogaus kova su savo prigimtimi gali suvaržyti jį patį. Nuo pat gimimo ugdome savo įgimtas savybes, tačiau kai užaugame, galime patys pasirinkti savo kelią, net tokį, kuris prieštarauja mūsų prigimčiai. Bet eiti keliu, kitokiu nei vidinis balsas reikalauja, gali sukelti neigiamų padarinių dvasios polėkiui ir padidinti riziką gyventi nelaimingai. Į žmogaus vidų, jo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!