Ar modernėjanti visuomenė - pažangi visuomenė?

Ar modernėjanti visuomenė - pažangi visuomenė?

Visi žmonės skirtingai supranta, kas yra pažangumas. Vieniems – tai technologinis judėjimas į priekį, kitiems - visuomenės tobulėjimas, mąstymo kitimas, prisitaikymas. Tačiau, kultūrinės ir istorinės patirtys leidžia teigti, jog pažangumas - tai ir technologinis judėjimas į priekį ir visuomenės tobulėjimas.

Modernumas gadina žmones, nes viską jie nori patirti per patirtis, nenori mąstyti, nori tik daryti. Daug pavyzdžių rodo, jog žmonės nebemąsto patys, jie tai perleidžia dirbtiniam intelektui. Dirbtinis intelektas gali paversti žmogų neveiksniu ,negebančiu protauti be pagalbos. Tai kelia grėsmę visuomenei ir ateities kartoms, nes nemąstantys, neprotaujantys žmonės gali sukelti karus, išnaikinti viską, kas gyvą. Jei į neprotaujančio, mąstymą perleidusio kitiems asmens rankas papultų valdžia, padariniai gali būti katastrofiški. Toks asmuo gali sukelti karus vien dėl to, kad jis pats nemąsto, o tai jam pasako kiti. Taip vyksta šių dienų visuomenėje, piliečiai labai daug patiki dirbtiniam intelektui ar kitiems asmenims, kad tik jiems nereikėtų galvoti ar spręsti kažko. Pastebima, kad dėl modernėjimo, įvairių technologijų atsiradimo žmonės negeba susikaupti, jiems reikia jų įrenginio daryti net ir paprasčiausius darbus. Tampa sunku įsiminti įvairius dalykus, sunku mokytis. Technologinė pažanga, modernumas ne visada daro pažangą žmonių mąstyme, galvojime. Nemažai darbų modernėjimas lengvina, tačiau žmonės patys nebegalvoja, protai regresuoja. Kai kuriems žmonėms modernėjimas ne į naudą. Apie modernėjimą kalbama ir J.V.Gėtės kūrinyje ,,Faustas”. Pats J.V.Gėtė gyveno Apšvietos epochos metu, taigi jis tikrai buvo susidūręs su pažanga ir modernėjimu. ,,Fauste” nagrinėjamos problemos aktualios iki pat šių dienų, žmonės net dabar gali suprasti apie ką yra kalbama. Kūrinys yra apie gydytoją Faustą, kuris pasirašo sutartį su velniu, jis sako padėsiąs jam išsiaiškinti visatos paslaptis ir padarysiąs jį jaunesniu. Kūrinyje taip pat yra nagrinėjamas modernėjimas. Faustas praranda tikėjimą Dievu, juo nusivilia, į Dievą yra žiūrima kritiškai. Apšvietos epochoje Dievas taip pat nebuvo svarbiausias, žmogus buvo svarbiausia dalis. Faustas nori viską patirti savo kailiu, jis nori gyventi gyvenimą patirtimis, jis nebijo mirties ir pomirtinio gyvenimo. Tai parodo, kad jis nori malonumų, pasidavė pagundoms. Jam svarbu tai, kas čia ir dabar, o ne, kas bus po mirties. Ši sutartis parodo modernų Fausto mąstymą, kuris neprivedė jį prie gero, jis sugriovė merginos Margaritos gyvenimą, nes norėjo patirti viską. Jis norėjo viską apčiuopti, o ne tik apie tai skaityti. Ši sutartis nepadėjo Faustui, nors jis ir mąstė moderniai, tačiau ši idėja nebuvo pažangi. Jei visuomenė būtų tokia kaip Faustas, pasaulis būtų save sunaikinęs, nes toks požiūris nėra geras. Taigi, moderni visuomenė tikrai ne visada yra pažangi, todėl ne visada reikia rinktis tai, kas yra modernu.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!