Ar Merso absurdo žmogus?

Absurdo pojūtis atsiranda netikėtai: kažkokiu metu žmogus suvokia, kad jo veiksmai ir rutina yra beprasmiški, nieko džiuginančio neteikiantys kasdienybės elementai. Tada iškyla egzistencinis klausimas: kam viso to reikia? Tokiu kritiniu momentu norima pasipriešinti beprasmiškumui ir imtis netikėtų veiksmų, įrodančių, kad beprasmybės galima išvengti. Absurdiškumo būsena gali pasireikšti daug plačiame kontekste, kai pasijauti nereikšmingas taškas pasaulio laiko tėkmėje, kurio būtis turi pasibaigti mirtimi. Išsilaisvinti nuo beviltiškumo gali padėti tik laisva ir atvira sąmonė. Tai reškia, kad norint suvokti absurdą ir jį įveikti, būtina atvirai ir racionaliai mąstyti. Taigi absurdas įveikimas tik jį pripažinus. Būdamas laisvas gali kovoti su absurdu ir pasirinkti gyvenimą, kuriame vertinama kiekviena būties akimirka, suteikianti laimę. Absurdo jausenos randama ir literatūroje, o to pavyzdys yra Albertas Kamiu- XX a. II p. žymaus prancūzų-alžyriečių kilmės filosofas, absurdo, egzistencializmo moderniosios literatūros atstovas. Vienas žinomiausių autoriaus kūrinių- tai filosofinis romanas „Svetimas“, kurį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje žmogaus egzistencija atskleidžiama iš išorės- Merso lyg pašalinis stebėtojas vardina savo gyvenimo smulkmenas. Romano pradžioje protagonistas keliauja į mamos laidotuves. Šių įvykių fone jaučiamas stiprus absurdo, nepagarbos pojūtis. Merso nenori atidengti mamos karsto, nesisieloja dėl netekties, atrodo, laidotuvės nesuvirpina sūnaus jausmų- pavargęs užmiega, o grįžęs namo poilsiauja prie jūros su buvusia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!