Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo? (Tumas-Vaižgantas, Šatrijos Ragana, Bielinis)

Kartais atsisakyti meilės moteriai reiškia subręsti dvasiškai ir suteikti kasdienybei kilnumo. Pasak J.Pikūno, meilė padeda save formuoti ir kurti kitus. Todėl, manau, mylintis individas parodo, kad net istorinių aplinkybių sūkuryje galima išlikti savimi – garbingu, kilniu, atsakingu už savo veiksmus žmogumi. Tokį asmenį aprašė Juozas Tumas – Vaižgantas, XIXa. pabaigos – XXa. pradžios lietuvių rašytojas, slaptųjų mokyklų kūrėjas, draudžiamos spaudos platintojas, „deimančiukų ieškotojas“. Jo kūryba priskiriama neoromantizmui dėl tautiškumo, atsigręžimo į tautosaką ir mitologiją. Mitologinis ir Vaižganto slapyvardis – linų dievas. Rašytojas savo apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ atskleidė lietuvių tautinio charakterio bruožus(nuolankumą, dvasingumą, meilę gamtai), suteikiančius individui dvasinio kilnumo. Kūrinyje vaizduojami socialiniai tipai, tarsi likę nuošalėje. Mykoliukas buvo tyro, jautraus dvasinio pasaulio, baudžiavinės santvarkos paveiktas žmogus. Jis neturėjo net tiek savarankiškumo, kiek jo turėjo kiti baudžiauninkai, nes buvo priklausomas nuo brolio, negalėjo vesti, turėti vaikų. Tačiau meilė moteriai padėjo ypatingai atsiskleisti gamtos vaiko pasaulėžiūrai, tyrai sielai, kuri darė Mykoliuką garbingą ir dorą. Vyras Saverjai žadėjo padovanoti saulę, nuskinti visas žvaigždes. Tačiau, kai dėl materialinių sumetimų mergina pasirenka aukštesnes pareigas užimančio tijūno Rapolo Geišės glėbį, Mikoliukas kaip tikras krikščionis nesipriešina, nuolankiai pasitinka savo likimą. Tada jo dvasia kilo arčiau tobulybės. Juk aukojimasis dėl kito laimės didžiausia ir siekiamiausia dorumo pakopa, deja, mažai kam tepasiekiama. Nors Mykoliukas atsisakė savo laimės, tačiau parodė savo kilniaširdiškumą, kuris baudžiavos metais dažnam lietuviui buvo svetimas. Vadinasi, tyra meilė daro žmogaus gyvenimą kilnesnį ir prasmingesnį.
Ne tik meilė merginai, bet ir visuomenės atstumtiesiems padeda tapti dora, kilnia asmenybe. Motinos Teresės vardas visame pasaulyje tapo didžiadvasiškumo, pasiaukojimo, kilnumo simboliu. Juk jai niekada nerūpėjo titulai, apdovanojimai, nes gyvenimo tikslas buvo tarnavimas visuomenei. Aukodama savo laiką, sveikatą, dovanodama meilę, rūpinosi vargšais ir nuskriaustaisiais. Motina Teresė Kalkutoje įkūrė varguolių prieglaudą, labdaros mokyklą, ligoninę, ant rankų laikė AIDS sergančius vaikus, sūpavo išsekusius, niekam nebereikalingus kūdikius. Ji nesibaimino mirtį sėjančių kulkų karo zonose ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!