Ar lietuvių literatūra gali perteikti Lietuvos istoriją?

Literatūra – Antrojo pasaulinio karo metų kančių, netekčių ir baisumų liudytoja. Modernioje visuomenėje žmogaus gyvybė yra labia vertinama, tačiau tam tikrais istoriniais momentais ji buvo visiškai menkavertė. Vienas iš geriausiai šį teiginį atspindinčių istorinių pavyzdžių yra Antrasis pasaulinis karas. Šio visuotinio pasaulio valstybių karo metu žuvo daugiau nei 50 milijonų žmonių, tačiau tikslaus žuvusiųjų skaičiaus net ir po daugiau kaip 70 metų niekas negali pasakyti. Vien nacistinės Vokietijos mirties koncentracijos stovyklose buvo sunaikinta 10 milijonų žmonių. Tarp jų tie, kuriuos trečiasis Reichas laikė nepilnaverčiais: čigonai, slavų tautybių belaisviai, o daugiausia – žydai. Visoje Europoje persekiojamų žydų buvo sistemingai sunaikinta 6 milijonai. Apie išgyvenimus koncentracijos stovykloje ir žmogaus gyvybės menkinimą, ironišką požiūrį į ją puikiai atspindėjo lietuvių poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas Balys Sruoga memuarų knygoje „Dievų miškas“. Romane atsispindi rašytojo išgyvenimai nacių Štuthofo koncentracijos stovykloje, į kurią Balys Sruoga buvo išsiųstas 1943 metais. Memuarų knyga kupina ironijos ir sarkazmo iš lagerių tvarkos, žiauraus elgesio su kaliniais, žmonių mirčių ir iš visos esamos situacijos. Anot Algio Kalėdos, sarkastiška ironija ir juodasis humoras (kalinių mušimo, lavonų tampimo scenos) – vienintelis būdas, leidęs bent kiek atsitverti nuo šaltai apgalvotos, racionalizuotos žmonių naikinimo sistemos. Literatūra norima parodyti, kad Antrojo pasaulinio karo metais žmogaus gyvybė buvo visiškai nieko verta, žmonės buvo naikinami visiškai sąmoningai, apgalvotai, o žiauriausia tai, kad nacistinės Vokietijos visuomenė tai palaikė, nes jie buvo įtikinti valdžios, kuriai vadovavo Adolfas Hitleris, jog „menkaverčių“ rasių naikinimas yra naudingas visai tautai. Šiais laikais, moderniai visuomenei tokį požiūrį yra sudėtinga sveiku protu suprasti, tačiau istorija tik įrodė, kokie žmonės gali būti žiaurūs ir bejausmiai. Taigi, tik literatūra parodo pasaulio baisumus Antrojo pasaulinio karo metais.
Literatūra atskleidžia tautos istoriją, atsidūrusią kryžkelėje. Jau nuo seniausių laikų mūsų didinga šalis susidurdavo su įvairiausiais sunkumais, bet viena iš svarbiausių buvo istorinė kryžkelė (krikščioniškosios Europos ir ,,pagoniškosios” Lietuvos susidūrimas) ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!