Ar gali šių dienų jaunam žmogui būti įdomi senoji Lietuvos literatūra?

Ar gali šių dienų jaunam žmogui būti įdomi senoji Lietuvos literatūra? Šiuolaikinis žmogus daug laiko praleidžia žiūrėdamas filmus, žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Pasaulis modernėja, vis išrandamos įvairios technologinės naujovės, o knygos užmirštamos. Net ir skaitantis jaunimas dažniau renkasi šiuolaikinius kūrinius. Tai ar senoji Lietuvos literatūra negali praturtinti jauno žmogaus akiračio? Manyčiau, senoji Lietuvos literatūra gali būti įdomi jaunam žmogui, nes ji parodo tame laikotarpyje vyravusį žmonių mąstymą apie gyvenimą. Šiuolaikinis jaunuolis susipažįsta su požiūriais, kurie šiais laikais nebūtinai būdingi. Dabar gyvename galimybių pasaulyje, kur kiekvienas yra savo laimės kalvis, viskas priklauso nuo žmogaus pastangų. Anksčiau, baroko laikotarpiu, maždaug prieš tris šimtus metų, vyravo idėjos, kad žmogus yra trapi būtybė, nuo kurios pastangų nepriklauso sėkmė gyvenime. Motiejus Sarbievijus, baroko laikotarpio Lietuvos rašytojas, rašęs lotynų kalba, vaizdžiai nupasakoja lemties galią kūrinyje „Odė Telefui Likui“: „<...>išlekia kamuolys,/ Sviestas rankos lengvos“. Lemtis yra prilyginama rankai, kuri be jokio vargo žmonių gyvenimus mėto kaip kamuolius. Žmogus yra tarsi nereikšminga dalelė, kurios siekiai yra beprasmiai. Vienintelis užtikrintas dalykas – mirtis. Užtat, jei sugrįžtume maždaug penkis šimtus metų atgal, pastebėtume, kad idėjos skyrėsi nuo vėliau vyravusių. Renesansas – laikotarpis, kuriame buvo populiari humanzimo idėja. Žmogus – genijus, jis yra didžiausia vertybė, asmenybė, pasitikinti savo intelekto galiomis, o ne likimu! Tokias idėjas propagavo ir Lietuvos rašytojai, pavyzdžiui, Martynas Mažvydas. Kūrinio „Katekizmas“ pratarmėje „Knygelės pačios bylo“ rašytojas skatino gyventojus skaityti, šviestis, nes taip juos pasieks palaima. O tuos žmones, kurie nepasirinks skaityti ir tobulėti, pasieks tamsybės. Galima būtų daryti prielaidą, kad posakis, kuris yra naudojamas šiais laikais: „Mokslas – šviesa, be mokslo prieblanda“,– buvo sugalvotas Mažvydo. Kaip pastebime, skirtinguose laikotarpiuose būdingi skirtingi požiūriai į gyvenimą. Taip ir jaunas žmogus supranta, kad pasaulis visad keičiasi, o su juo ir žmonių pasaulėžiūra.Taigi, aš manau, jaunuolis, perskaitęs senąją Lietuvos literatūrą, praplėstų savo akiratį, sužinotų apie įvairių laikotarpių gyvenimo prasmės idėjas, jas galėtų palyginti su šiomis dienomis esančiomis, kai kurias mintis pritaikyti gyvenime. Taip pat jaunam šiuolaikiškam žmogui gali būti įdomūs Lietuvos istorijos ypatumai, kuriuos gali atrasti senesnėje literatūroje. Visgi, senoji Lietuvos literatūra dažnai vaizdžiai pasakodavo apie tikrus įvykius ar svarbius momentus, kurie vyko anuo metu Lietuvoje. Pavyzdžiui, Mikalojaus Daukšos kūrinyje „Postilė“ yra iškeliama lietuvių kalbos nykimo problema, kadangi 1569 metais buvo pasirašyta Liublino unija, kuria sudaryta bendra valstybė tarp Lietuvos ir Lenkijos. Graudžiai tada kalbėjo Daukša apie lietuvius: „Lietuvos tauta

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!