Ar atlaidumas- silpno žmogaus bruožas?
(Katiliškis, Biliūnas, Putinas)
Šiuolaikinėje visuomenėje žodis „atleidimas“ sukelia labai skirtingas reakcijas. Kai kurie tai supranta kaip silpnumą, gal net niekšiškumą, kitiems tai nelabai rūpi. Atlaidumas iš vienos pusės yra stiprumo požymis, bet tuo pačiu ir silpnumo. Atleidimas nėra užmiršimas, kai žmogus tiesiog stengiasi iš savo atminties ištrinti tai, kas jam yra nemalonu ir nepriimtina. Tai yra procesas, kai vyksta kova su savimi. Atleidus sieloje turėtų įsivyrauti ramybė. „Atleidimas nepakeičia praeities, bet praplečia ateitį.“ Ši mintis, pasakyta amerikiečių rašytojo Polo Bosė, puikiai apibūdina faktą, jog mokėjimas atleisti nepakeičia to, kas įvyko, tačiau gali pakeisti tai, kas įvyks ateityje. Dauguma lietuvių rašytojų savo kūryboje plėtojo atlaidumo temą, parodydami, kad tai- pagrindinė žmogaus vertybė. Kyla klausimas: ar atlaidumas- silpno žmogaus bruožas? Tad šiandien savo kalboje, remdamasi Jonu Biliūnu, Viljamu Šekspyru ir Juozu Tumu -Vaižgantu, argumentuotai atsakysiu į šį klausimą.
Atlaidumas parodo žmogaus dvasios stiprybę. Dažnai pasitaiko, jog žmogus, sulaukęs skriaudos, dėl to nepanikuoja, o atvirkščiai, ją priima ir dar sugeba atleisti skriaudėjui. Vienas iš tokių rašytojų, kuris kalba apie stiprią žmogaus, kuris sugeba atleisti, dvasią – XX amžiaus prozininkas ir novelistas Jonas Biliūnas. Novelėje „Ubagas” aprašomas Petras Sabaliūnas – žilas, geros širdies senelis, kaip ir daugelis senų žmonių, turintis savo pomėgį – bites. Savo praeityje turėjęs jaukų būstą ir gražią šeimyną, vieną dieną Sabaliūnas suvokia, kad viską prarado. Atidavęs meilę, rūpestį, švelnumą savo vaikams, jis supranta labai skaudžią tiesą, kad pasenęs ir ligotas jis tampa niekam nereikalingas, net savo paties vaikams. Suprasdamas, kad savo namuose laikomas nepageidaujamu, ir nenorėdamas būti našta, Petras Sabaliūnas išeina laimės ieškoti svetur. Bet kad ir kiek skausmo Sabaliūnui suteikė jo sūnus, jis vis tiek nelaiko pykčio savo širdyje, o kaip tik savo pasąmonėje bando jį pateisinti. Nesunku suvokti, jog Sabaliūnas, atleidęs savo sūnui už padarytą skriaudą, įrodė, jog atleisti gali tik moraliai stiprus žmogus. Kita novelė, pasakojanti apie atlaidumą- „Lazda“. Daugelio Biliūno kūrinių centre- žmogaus santykis su kitu, sąžinės, atsakomybės ir atjautos temos. Novelėje „Lazda“ kalbama apie atleidimą skriaudėjui. Pasakotojo tėvas nesmerkia buvusio dvaro prievaizdo Dumbraucko, kadaise jį žiauriai sumušusio, ir panaikinus baudžiavą priglaudžia skriaudėją savo namuose. Tėvas Dumbraucką vertina gana teigiamai bei su pagarba. Jis priėmė tą lazdą, su kuria pats kažkada buvo muštas, su pagarba ir mandagiai padėkojo, sakė vaikams, kad nereikia pykti ant Dumbraucko, nes ir pastarasis yra nukentėjęs maišto metais nuo kazokų. Tėvas jį priėmė gyventi, norėdamas parodyti, kad jau pamiršo skriaudą ir tuos lazdos smūgius. Motina- jautresnė ir širdgėla dar išlikusi jos širdyje. Jai Dumbrauckas tik vyras, kažkada mušęs jai brangų žmogų. Novelės pasakotojas pasižymi dvasingumu: jis atidžiai įsižiūri į aplinką, ieškodamas žmogiškumo apraiškų, žmonių santykiuose pabrėžia dorovės klausimus, kiekviename žingsnyje reiklus sau, nuolat jaučia kaltę dėl kitų nelaimių. Pasakotojo moralinė nuostata - gailėtis nelaimingojo ir atleisti netgi skriaudėjui : “ tegu šitoj lazda lieka tarp jūsų ; į ją žiūrėdami, atmįsite, kad ir jūsų tėvai skaudžiai buvo baudžiami. Atsimindami tą, nepyksite, kad ir mudu su motyna jums kartais žabeliu suduodava”. Toks požiūris tiesiogiai siejasi su krikščioniškomis vertybėmis- atleisti priešui. Pasakotojo tėvas neprisiima teisuolio vaidmens, priešingai, stengiasi suprasti kitą, pirmiausia yra reiklus sau. Bet sunkiausia šioje situacijoje yra pačiam kaltininkui Dumbrauckui, netekusiam savo turto ir namų, jam reikia glaustis pas kadaise jo paties nubaustą Juozapą, gyventi iš jo malonės ir dosnumo. Taigi, nesunku suvokti, kad Jonas Biliūnas, savo novelėse aprašė ir morališkai ir dvasiškai stiprius žmones, kurie sugebėjo atleisti savo skriaudėjui, negriežti ant jo danties ir netgi priimti pas save gyventi.
Šį darbą sudaro 1545 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!